Uostas miestui. Mažinant CO2 emisijas – nuoseklūs Klaipėdos uosto žingsniai

„Prieš keletą metų nusprendėme judėti žaliojo kurso kryptimi, o tai reiškia realius veiksmus, kurie kuria pokyčius uoste ir mieste. 

Daug dėmesio skiriame anglies dvideginio emisijų mažinimui: elektrifikuojame krantines, kad atplaukę laivai galėtų stovėti išjungę variklius ir naudotų iš kranto tiekiamą elektrą, modernizuojame laivyną ir automobilių parką, Uosto direkcijos reikmėms naudojame tik žaliąją elektros energiją, vykdome emisijų monitoringą. 

Klaipėdos uoste pažanga, lyderystė ir atidumas aplinkai žengia koja kojon“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Viena ryškiausių šiuo metu įgyvendinamų iniciatyvų – krantinių elektrifikacija, užtikrinsianti tiek uoste prie krantinių stovinčių laivų CO2 emisijų, tiek skleidžiamo triukšmo mažinimą, nes laivai galės išjungti variklius ir prisijungę prie specialių įrenginių naudoti nuo kranto jiems tiekiamą elektros energiją. 

Toks įrenginys jau pastatytas Uosto direkcijos Laivyno bazėje, keli baigiami įrengti Klaipėdos konteinerių terminale ir Centriniame Klaipėdos terminale. 

Klaipėdos konteinerių terminale veiks vienas toks įrenginys, galintis tiekti elektrą laivams, o Centriniame Klaipėdos terminale – trys. Visi jie bus skirti tarptautiniais maršrutais plaukiojantiems keltams. 

Laivyno bazės įrenginys tenkins Uosto direkcijos laivyno elektros energijos poreikius. Svarbiausias jis kol kas bus jau baigiamam statyti vandeniliu ir elektra varomam atliekų surinkimo laivui. 

Klaipėdos uosto direkcija nuosekliai modernizuoja jai priklausantį laivyną. Jau ateinančiais metais uostą pasieks minėtas atliekų surinkimo laivas, visu greičiu vyksta ir hibridinių locmanų katerių statybos. 

Aplinkai vis draugiškesnis tampa ir Uosto direkcijos automobilių parkas, kurį šiuo metu sudaro 4 elektromobiliai ir 3 hibridiniai automobiliai, o ateinančiais metais įmonę pasieks aplinkai itin draugiškas vandeniliu varomas automobilis. 

Siekdama mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Klaipėdos uosto direkcija nuo šių metų liepos vartoja vien tik iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektros energiją. 

Iki tol Uosto direkcija, pirkdavusi iš iškastinio kuro pagamintą elektros energiją, kas mėnesį sugeneruodavo apie 100 tonų ŠESD emisijų. Pernai per visus metus šis kiekis siekė 1 209 tonas. Toks kiekis atitinka maždaug 1,2 tūkst. skrydžių į Jungtines Amerikos Valstijas ir atgal.

Žaliąjį kursą Klaipėdos uostas pasirinko 2022-aisiais – metų pradžioje buvo parengta Žaliojo uosto koncepcija, o jiems baigiantis – ir Žaliojo uosto įgyvendinimo veiksmų planas. Pernai Klaipėdos uostas tapo pirmuoju uostu tarp Baltijos valstybių ir vienu iš 36 uostų Europoje turinčių uosto aplinkosaugos vadybos sistemos (PERS) sertifikatą. 

Šis tarptautinis įvertinimas buvo suteiktas dvejiems metams. Ateinančiais metais Klaipėdos uosto direkcija sieks, jog jos veikloje taikoma aplinkosaugos politika ir vėl būtų įvertinta teigiamai bei pripažinta PERS sertifikatu. 

Gavusi PERS sertifikatą Uosto direkcija įsipareigojo siekti ilgalaikio tvaraus vystymosi ir aktyviai dalyvauti mažinant poveikį aplinkai. Tai, kaip organizacija siekia šių tikslų, jau per pirmuosius metus buvo vertinama stebint 34 rodiklius, apimančius nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekio, laivų judėjimo ir krovinių vežimo metu į orą išmetamų CO2, energijos suvartojimo iki aplinkosauginių incidentų ar gyventojų pateiktų pagrįstų skundų skaičiaus.