Užgavėnės Klaipėdoje: po tokio žiemos išvarymo ji turėtų nebegrįžti

Tradiciškai ši šventė minima likus 7 savaitėms iki Velykų, tačiau ne nuodėmė pradėti švęsti ir šiek tiek anksčiau. Tokios tradicijos laikosi ir klaipėdiečiai, trankiai žiemą iš kiemo pradėję varyti jau sekmadienį.

„Anksčiau Užgavėnės kaimuose būdavo švenčiamos 3-4 dienas, žinoma, kulminacija jau būdavo per pačias Užgavėnes: iki 24 val. jau turėdavo baigtis visos linksmybės ir iki Velykų stodavo ramus laikas - gavėnia“, - priminė N. Sliužinskienė.

Praėjusį sekmadienį Klaipėdos etnokultūros centras, subūręs klaipėdiečius ir miesto svečius nuotaikingoje ir triukšmingoje Užgavėnių šventėje Teatro aikštėje, skaičiuoja, kad atėjusiųjų galėjo būti ne viena dešimtis tūkstančių.

„Kadangi šventė vyksta žiemą, oras vėsus, vyksta didelė migracija: vieni išeina, kiti ateina. Tai jau 33-iosios Užgavėnės Klaipėdoje, kurias mes rengiame, ir labai džiaugiamės, kad kasmet ši šventė tampa vis masiškesnė. Manome, jog prie to prisidėjo ir tai, kad senokai nusprendėme šią miestiečių šventę iš antradienio atkelti į laisvadienį, dabar dažniausiai švenčiame sekmadienį“, - pasakojo N. Sliužinskienė.

Šiais metais Etnokultūros centras kvietė klaipėdiečius į vestuvinių paslaugų mugę „Viskas ženatvei“. Šventės dalyviai galėjo pasinerti į nuotaikingą vestuvinį pasaulį ir susipažinti su naujausiomis vestuvinių paslaugų tendencijomis.

„Smagu, kad susirinkusieji aktyviai įsijungė į visas siūlomas veiklas ir linksmas edukacijas. Daug kartų perėjau pati per aikštę - buvo tokia apgultis, kad iki edukacijų buvo net sunku prisibrauti“, - aktyviais klaipėdiečiais džiaugėsi Etnokultūros centro vadovė.

Pasak jos, šiemet palankus buvo ir oras, mat yra buvę ir tokių metų, kai dėl smarkaus vėjo būdavo daug baimės, ar uždegta Morė neprikrės šunybių.

„Bet Užgavėnės vyksta bet kokiu oru. Laimei, šiemet dangus mums buvo palankus“, - džiaugėsi N. Sliužinskienė.

Šventė buvo kupina linksmybių ir šokių, kuriuos puikiai vedė folkloro ansamblis „Platelē“ bei Folk'n'Roll grupė „Robaksai“.

Tradiciškai susirinkusieji stebėjo Kanapinio ir Lašininio varžytuves, o kartu su More sudegė ir visų metų negandos.

Užgavėnių metu buvo verdamas tradicinis klaipėdietiškas šiupinys, kepami kvapnūs Užgavėnių blynai.

„Tradicija per Užgavėnes daug, sočiai ir riebiai valgyti ateina iš senųjų tradicijų. Kadangi po Užgavėnių stoja gavėnia, kai valgoma mažai ir kukliai, per Užgavėnes būdavo stengiamasi prisivalgyti ir sunaudoti riebesnio maisto likučius. Žmonės valgydavo 6, 9 ar net 12 kartų. Žinoma, dabar mūsų maitinimosi įpročiai yra gerokai pakitę, tad toks valgymas, atrodytų, visiškai prieštarauja šiuolaikinei mitybai. Visgi ir dabar mes mielai per Užgavėnes suvalgome dubenį šiupinio, kertame blynus ar riebaluose virtas spurgas, žagarėlius. Dažnai ir kavinės per Užgavėnes savo klientus lepina būtent tokiais patiekalais“, - pasakojo N. Sliužinskienė.

Visgi svarbiausia šią dieną linksmintis, nebijoti geranoriškai pasišaipyti iš savęs ar aplinkinių.

„Taip kaip persirengėliai eina išverstais kailiniais, taip ir mes savo gyvenimą verčiame į kitą pusę ir draugiškai iš to pasijuokiame, nieko neįžeisdami. Geranoriškas juokas ir gydo, ir gerai nuteikia, ir padeda žemę pabudinti iš žiemos miego“, - kalbėjo Etnokultūros centro direktorė.

N. Sliužinskienė priminė - kad ši šventė dar ilgai gyvuotų, ją kurti turime mes visi.

„Nereikia kopijuoti kitų ir pradėti, pavyzdžiui, kurti Venecijos karnavalą. Turime išsaugoti savo tradicijas, gražiai pritaikydami jas šioms dienoms ir aktualijoms“, - linkėjo J. Sliužinskienė.