Klaipėdos rajono savivaldybė pristato svarbiausias savaitės naujienas

Ir šiais metais Klaipėdos rajono pirmokams – būtiniausių priemonių krepšelis

Rugsėjo 1-ąją Klaipėdos rajono pirmokai vėl pasitiks išskirtinai: vaikų lauks specialūs mokinio krepšeliai su būtiniausiomis kanceliarinėmis priemonėmis. Taip Klaipėdos rajono savivaldybė remia jaunas šeimas ir stengiasi sušvelninti finansinę naštą, suruošiant vaikus į mokyklą.

Krepšelius sudaro daugiau nei 20 skirtingų priemonių. Juose vaikai ras ergonomišką plunksnakotį su kapsulėmis, sąsiuvinių, flomasterių ir pieštukų, įvairaus dvipusio popieriaus ir kartono. Dailės pamokoms – piešimo sąsiuvinį, akvarelės, teptukų rinkinius, žirkles, drožtuką, trintuką, pieštukinių klijų, liniuotę, indelį teptukui plauti ir paletę dažams maišyti, guašo, plastikinį aplanką dokumentams. Visos priemonės bus sudėtos į sportinį krepšelį su Savivaldybės logotipu, kurį bus galima naudoti sportinei aprangai, kitiems rūbams neštis.

„Puikiai suprantame, kad kiekviena rugsėjo pirmoji yra pilna ne tik įspūdžių, bet ir rūpesčių. Mūsų sprendimas pirmokus aprūpinti būtiniausiomis priemonėmis – tai ir noras palengvinti tėvams finansinę naštą bei šia dovana parodyti dėmesį pirmokėliams, palinkėti jiems sėkmės naujame gyvenimo etape“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Pirmoko krepšelius mažieji moksleiviai, nepaisant tėvų pajamų, gaus antrus metus iš eilės. Iš viso įsigyta daugiau nei 600 rinkinių. Vieno vertė – beveik 40 eurų. Jį suformavo Švietimo ir sporto skyriaus specialistai.

Kad į mokyklas pirmokai keliautų saugiau, jie gaus ir po atšvaitą.

Bronius Markauskas: valstybė mokytojų trūkumo nepastebi, o savivaldybėse jau nebėra kam mokyti vaikų

Apie artėjančią krizę – mokytojų trūkumą savivaldybėse – kalbame jau seniai. Kiekvieną vasarą mokyklos verčiasi per galvą, kad naujus mokslo metus pasitiktų su visais reikalingais mokytojais.

Problema ta, kad mokytojų pradeda trūkti dėl labai paprasto dalyko – gyvenimo. Pedagogai sensta, išeina į pensiją, o jų pakeisti nebėra kam. O tai – jau visos valstybės problema.

Pavyzdžiui, Klaipėdos rajono savivaldybė yra viena sparčiausiai augančių šalyje. Kasmet čia apsigyvena apie 2–3 tūkstančius naujų žmonių. Dažniausiai tai jaunos šeimos, kurios turi vaikų, tad mes Klaipėdos rajone ne tik nekalbame apie mokyklų uždarymą, bet kaip tik statome naujas. Pernai duris atvėrė nauja pradinė mokykla, šiemet prasideda dar vienos – jau pagrindinės mokyklos – statybos.

Turime mokyklų, vaikų netrūksta, tačiau kas juos ugdys – jau kitas klausimas. Situacija iš tiesų sudėtinga, nes tik šešiose iš 19 rajono švietimo įstaigų mums netrūksta mokytojų.

Likusiose mokyklose ir net darželiuose mums reikia įvairios specializacijos pedagogų, o ypač - tiksliųjų mokslų. Ir tai nėra tik atokesnių mūsų rajono gyvenviečių mokyklų problema.

Pavyzdžiui, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje trūksta matematikos, fizikos ir informatikos mokytojų,

Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijoje reikalingi lietuvių kalbos ir chemijos pedagogai, kitose mokyklose – užsienio kalbų, geografijos, etikos ir kitų dalykų mokytojai.

Nesėdime vietoje, bandome visais būdais spręsti šią problemą. Kai kurių dalykų mokytojai dirba per kelias mokyklas ir taip susikomplektuoja visą etatą.

Darome viską, kas Savivaldybės galioje, kad paskatintume pedagogus dirbti mūsų rajone.

Iš savo biudžeto kompensuojame kelionės išlaidas – 13 ct už 1 km, jei pedagogas gyvena toliau nei 5 km nuo mokyklos.

Pradedančiam dirbti jaunajam mokytojui skiriame 1 000 eurų persikėlimo ir įsikūrimo išlaidoms, o studentams, pasirinkusiems pedagogines studijas arba nusprendusiems persikvalifikuoti į pedagogiką, iš Savivaldybės biudžeto gali būti skiriama ir 300 eurų stipendija 10 mėnesių per metus.

Tačiau iš esmės mes tvarkomės tik su pasekmėmis, siekiame pritraukti mokytojus, paskatinti jaunuolius rinktis šią specialybę.

Tačiau problema tik augs, jei valstybė ir toliau atsainiai žiūrės į pedagogų trūkumą.

Juk mokytojų trūksta masiškai. Ir tai ne tik mažesniųjų savivaldybių problema, su tuo susiduria ir didmiesčiai, ypač didžiulis trūkumas Vilniaus, Klaipėdos, Telšių apskrityse.

Iš tiesų sėdime ant parako statinės. Jaunuoliai nebesirenka pedagogo profesijos. Prieš porą metų Vyriausybės strateginės analizės centras pateikė prognozes dėl pedagogų poreikio Lietuvoje.

Skaičiai, švelniai tariant, nedžiugina. Pavyzdžiui, jie nurodė, kad šiemet fizikos specialybę įgis tik 4, matematikos – 5, o gimtosios kalbos – vos 8 jaunuoliai!

Tolesnių metų statistika dar prastesnė - 2024–2025 arba 2025–2026 metais šių specialybių nebaigs nė vienas studentas.

Kitaip tariant, nebėra kuo pakeisti į pensiją išeinančių mokytojų. Jaunuoliai nebenori būti mokytojais. Nebenori, nes krūviai milžiniški, atlyginimai nedideli, o žadėta prestižinė profesija – tik tolimos ateities miražas.

Artėjant Rugsėjo 1-ajai matome, kad mokytojų profsąjungos vėl pradeda kalbėti apie streikus dėl per mažų atlyginimų, o švietimo, mokslo ir sporto ministras sako, kad lėšų tam nėra.

Manau, kad atlyginimas yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl niekas nebesirenka mokytojo profesijos. Jei valstybės požiūris į tai nesikeis, ateis metas, kai nebebus kam ugdyti mūsų vaikų.

Ir tas metas, kaip matome iš prognozių, ateis labai greitai. Tai jau ne ateities, o šiandienos problema. Populiaru garsiai kalbėti, kad švietimas yra prioritetas, tačiau tai parodyti darbais – keliamu atlyginimu – valstybei vis dėlto per sunku.

Bet panašu, kad valstybė apskritai čia didelės problemos nemato ir numeta ją tik ant savivaldybių pečių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atšauna, kad mokytojų pritraukimas yra mokyklų problema, o ministras, paklaustas, ką reikia daryti dėl mokytojų trūkumo, atkerta klausimu - ar iš tikrųjų jų trūksta?

Taip, ministre, trūksta. Trūksta konkrečių specialybių mokytojų, kurių tiesiog nėra, nes jų nebeparuošia aukštosios mokyklos, ir jų dar labiau trūks bėgant metams, nes dabar dirbantieji anksčiau ar vėliau išeis užtarnauto poilsio arba pasirinks kitą profesinį kelią dėl per mažo atlyginimo, didelio krūvio ir atsainaus valstybės požiūrio į pedagogo darbą.

Dėl mokytojų konkuruoja ne tik kaimyninės savivaldybės, bet ir toje pačioje savivaldybėje esančios mokyklos. Tačiau kai pedagogų tiesiog nėra, tai nėra ir iš kur jų pritraukti.

Tad jei ir toliau žingsniuosime tokia linkme, ateis laikas, kai diskutuosime ne apie tai, kodėl vaikai taip prastai išlaikė matematikos egzaminą, bet kodėl niekas jo nebelaiko.

O nelaikys, nes nebebus pedagogų, kurie mokytų vaikus.

Nebepadės nei savivaldybių mokytojų pritraukimo programos, nei kompensacinės tvarkos, niekas nebeveiks, nes tiesiog nebus žmonių, turinčių ar norinčių įgyti šį išsilavinimą.

Turime suprasti, kad tai nėra vienos profesijos atstovų problema, tai yra visos šalies problema – prastai išsilavinusi visuomenė, vaikai, neturintys galimybės studijuoti universitetuose, nes tiesiog nėra kam jų paruošti egzaminams, galų gale specialistų, darbo jėgos trūkumas.

Tai lyg domino efektas, galintis turėti milžinišką įtaką visų mūsų ateičiai. Valstybė jau dabar vėluoja su kardinaliais sprendimais, kurie paskatintų jaunuolius rinktis pedagogo profesiją, bet jei ir toliau neigs šią problemą, nepripažins jos masto, ateis laikas, kai bus per vėlu ką nors pakeisti.

Drevernoje vaikai iš Ukrainos minėjo savo šalies Nepriklausomybės dieną

Daugiau nei 40 mažųjų ukrainiečių, minėdami Ukrainos nepriklausomybės dieną, savo šalies himną ketvirtadienį giedojo Klaipėdos rajone.

Drevernoje vaikai, kurių dauguma karo fronte neteko tėvų, stovyklauja ir stengiasi pasidžiaugti paskutinėmis vasaros akimirkomis. Čia juos pasveikino ir Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Pasak vieno iš stovyklos vadovų, vaikus atitrūkti nuo kasdienybės Lietuvoje pakvietė organizacija „Stiprūs kartu“. Pirmieji stovyklautojai septynias dienas praleido Kintuose, o antroji stovyklos pamaina atostogomis džiaugiasi jau Klaipėdos rajone.

Vaikai ne tik mokosi buriuoti, bet ir vyksta į ekskursijas, lanko įvairias edukacijas, tokias kaip gongų terapija.

„Skaudžių temų neliečiame. Dalis vaikų karo fronte neteko tėvų, tad norisi, kad čia jie atsipalaiduotų, pasidžiaugtų. Nors šiandien, kai sulaukė tiek dėmesio ir sveikinimų, ne vieno akyse žibėjo ašaros“, – sakė vadovas.

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas papasakojo vaikams, kodėl šis kraštas vadinamas keturių vandenų kraštu.

„Tikiuosi, kad jūs čia laiką praleidote labai gerai, ir nepamirškit, kad mes jus visus mylim ir linkim visa ko geriausio“, – kalbėjo meras.

Ką mesime į maisto atliekų konteinerius?

Lietuvoje artėja naujas atliekų tvarkymo etapas – kitąmet turėsime atskirai išrūšiuoti maisto atliekas. Klaipėdos ir Neringos miestuose šiam procesui taip pat ruošiamasi: perkami ir bus dalinami individualūs konteineriai, daugiabučių kiemuose bus pastatyti atskiri konteineriai arba įrengiamos maisto atliekų surinkimo kapsulės pusiau požeminiuose konteineriuose, šalia regioninio Dumpių sąvartyno statomi maisto apdorojimo įrenginiai.

Tačiau neretai žmonės skeptiškai pasitinka naujoves ir pateikia savo argumentus: aš neturiu maisto atliekų – viską suvalgau, tai ką aš į tą konteinerį mesiu?

Kaip beatrodytų keista, bet būtent į maisto atliekų konteinerį turėtų patekti daugiausia buities atliekų. Ekspertų skaičiavimu, per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai sukaupia daugiau nei 400 kilogramų atliekų. Maždaug pusė jų – maisto ir kitos biologiškai skaidžios.

Todėl į maisto atliekų konteinerius turėtume mesti: naudojimui netinkamus vaisius ir jų likučius; bulvių, morkų ir kitų daržovių lupenas; arbatos tirščius bei pakelius; kavos tirščius ir jų popierinius filtrus; riebalais ir kitais maisto produktais suteptą popierių ir popierinius rankšluosčius.

Be to tik į maisto konteinerį turėtume išmesti mėsos, žuvies, pieno bei kitų maisto produktų likučius. Tačiau nebus galima mesti maisto, supakuoto į stiklines ar metalines pakuotes. Pavyzdžiui, sugedusius marinuotus agurkus ar konservus iš pakuočių teks iškratyti į maisto konteinerį, o stiklainį ir skardines mesti į atitinkamus pakuočių konteinerius.

Priežasčių, kodėl maisto atliekas verta surinkti ir perdirbti atskirai, yra bent keletas. Pirmiausia, tai naudinga ekonomiškai.

„Kai maisto atliekos patenka į bendrą  komunalinių atliekų konteinerį, jos užteršia perdirbimui ir pakartotiniam naudojimui tinkamas antrines žaliavas. Pavyzdžiui, maisto atliekomis suteptas popierius ar plastikai mažiau ar išvis nebetinkami perdirbimui“, – aiškino Ramunė Šličienė, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktorės pavaduotoja.

Apdorojus maisto atliekas jos pūdomos ir šio proceso metu išgaunamas biometanas – gamtinių dujų analogas, naudojamas energijos gamybai arba net kaip kuras transportui. O likusi supūdyta masė paverčiama aukštos kokybės derlingu kompostu.

Dar viena maisto atliekų rūšiavimo nauda – ekologinė. Jei maisto atliekos patektų į sąvartyną, pūdamos jos į atmosferą išskirtų didžiulius metano kiekius. O metano dujos sparčiai didina planetos šiltnamio efektą, dėl kurio vyksta klimato kaita – kyla vidutinė temperatūra, atsiranda ekstremalūs klimato reiškiniai, tokie kaip karščio bangos, krituliai ir potvyniai.

„Maisto atliekų rūšiavimas nėra sudėtingas. Daugelyje Europos šalių jis vykdomas jau kone dešimtmetį, taip pat ir Lietuvoje turime sėkmingų pavyzdžių. Alytaus regione gyventojai maisto atliekas rūšiuoja jau penktus metus“, – pasakojo R. Šličienė.

Klaipėdoje ir Neringoje maisto atliekų surinkimas vyks taip pat, kaip dabar surenkamos   komunalinės atliekos: į plastikinį maišelį sudėti maisto likučiai bus išmetami į atskirą konteinerį.

Klaipėdoje daugiabučių gyventojai maisto atliekas mes į rudu dangčiu pažymėtą konteinerį, o individualių valdų savininkai gaus atskirą konteinerį šių atliekų surinkimui. Neringoje bus pastatyti nauji konteineriais rudais dangčiais, kuriais galės naudotis tiek daugiabučių, tiek individualių namų gyventojai.

Surinktos maisto atliekos keliaus į apdorojimo įrenginius, kurie šiuo metu statomi Dumpiuose kartu su kita maisto atliekų tvarkymo infrastruktūra. Šis projektas finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir bendrovės lėšomis, vykdant projektą „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“.