Ankštis varpyte suvarpė
Anot rūdaitiškio, tą dieną apie 7 valandą vakaro su žmona Darina per televizorių jiedu žiūrėjo žinias, kai išgirdo stiprų vėją, o per langą pamatė prie žemės lankstomas obelis. Tą pačią akimirką prapliupo ir lyti. Nieko nelaukęs, Stasys čiupo savo turimą kritulių kiekio skaičiuoklę ir greit – į kiemą.
Rezultatas parodė, kad per maždaug 10 minučių iškrito iki 9-ių milimetrų lietaus, vadinasi, į kvadratinį metrą žemės bus kliuvę kokie 9 litrai vandens.
„Iš dangaus pabiro, bet tuoj pat ištirpo ir vienas kitas ledokšnis. Ai, galvoju, tiek tebus tos bėdos “, – ranka numojo pašnekovas.
Bet kitą rytą šeštą valandą nuvažiavęs apžiūrėti laukų Kiauleikiuose ir Kveciuose, jis kone šoką patyrė, tokio vaizdo, sakė, nebuvo regėjęs 15-a, jeigu ne daugiau, metų: kviečių „sudrapalinta“ apie 97, rapsų – apie 54, žirnių – maždaug 28 hektarai.
Pastarosios kultūros 9-ių hektarų plotas labiausiai nukentėjo. Čia sveiką ankštį atrasti misija buvo sudėtinga – kone visos kiaurai suvarpytos ledukų. Tas pats – ir kitame lauke, esančiame Žibininkų link.
„Įgaus oro ir supus viskas“, – ilgamete agronomo patirtimi pasidalijo S. Sandaras. Iš viso žirnių jis augina 60-yje hektarų. Ši kultūra esanti naudinga tuo, kad kaupia azotą. Nuėmus derlių, toje pat žemėje puikiai tinka auginti kviečius, derlius tada būna didesnis. Tik kad supirkimo kaina esanti menka – šiemet 230 eurų už toną.
Atsėti per vėlu, gyvens iš „lašinių“
„Visi žino, už kiek eurų ūkininkams reikia derlių parduoti, bet ūkininkai niekada nežino, kiek to derliaus gaus. Blogiausia, kad nieko neįmanoma planuoti – žemės ūkis yra specifinė sritis“, – tvirtino nuo 1997-ųjų jame besisukantis, dabar kartu su šeima iš viso 600 ha valdantis rūdaitiškis.
Žirnių ankštys sukapotos kiaurai.
Jo nedžiugina prastos ir grūdų supirkimo kainos. Pavyzdžiui, už toną antros klasės kviečių įmonės moka 190 eurų, kai azotinių trąšų tonos kaina siekia 350 eurų, o kompleksinių – ir 600, ir 700 eurų.
Dėl padidinto akcizo šiemet gerokai pakilo ir dujų kaina, tad grūdus džiovinti bus brangiau. Sunaikintų pasėlių plotų atsėti Stasys nesiruošia, sako, per vėlu. Gyvensiąs iš užsiaugintų „lašinių“.
„Aš visada esu žingsniu į priekį, sąmoningai „lašinių“ pasiruošiu juodai dienai – iš anksto susidarau sutartis, prisiperku pakankamai trąšų, į bankus stengiuosi nelįsti“, – teigė pašnekovas.
Bet ir su pasėlių draudimu jis „nedraugauja“ – draudimo bendrovė suskaičiavusi, jog apdrausti kasmet kainuotų po 30 tūkstančių eurų.
„Mudu su Darina nutarėm geriau jau tuos pinigus pasitaupyti, susikurti patiems savo paramos fondą“, – kalbėjo S. Sandaras.
Prašys lengvatos
S. Sandaras neabejojo, kad dėl sekmadieninės stichijos nuostolio bus patyrę ir kiti toje rajono teritorijoje pasėlius auginantys ūkininkai, tarp kurių Gintaras Liebus, Juozas Viluckas, bendrovė „Nagarba“ ir kt.
Vėjo nuplakti grūdai pabiro ant žemės.
Pasak J. Vilucko, vaizdas Kveciuose esančiame 20-ies su trupučiu hektarų plote, kur auga žieminiai kviečiai, atrodo pusėtinai – vienur varpos mažiau paplaktos, vidury – daugiau.
„Mano kviečiai užima beveik 18 hektarų, nukentėjo maždaug trečdalis“, – iš akies įvertino G. Liebus. Tačiau jam, sakė, ne tiek problemų dėl vėjo ir lietaus, kiek dėl šalnų, mat pavasarį jos nuvirino 50 ha plote už HBH jau žydinčius rapsus. Dalį ploto – 20 ha – ūkininkas atsėjo žirniais, bet svarstė, kas iš to?
O „Nagarbos“ vadovas Antanas Parišauskas minėjo, kad iš 50-ies hektarų kviečių nukentėjo apie 10, stichijos srovė, „prasinešusi“ per Kretingsodį, Kvecius Šventosios link, kliudžiusi ir miežius. „Jie taip pat dabar atrodo nuliūdę “, – pripažino pašnekovas.
S. Sandaras žadėjo visus nukentėjusius ūkininkus sutelkti ir kartu ruošti raštą Žemės ūkio skyriui – prašyti rajono Tarybos atleisti nuo žemės mokesčio. Meras Antanas Kalnius, regis, to nežada: į „Pajūrio naujienų“ klausimą, ar ūkininkų prašymą rajono Taryba patenkintų, atsakė vienu žodžiu: ne.
„Jie juk puikiai žino, kad turi naudotis pasėlių draudimu – žemės ūkis taip pat yra verslas, kaip kavinės, kaip kiti“, – sakė jis.
Tačiau į Žemės ūkio skyrių kreiptis vis tiek paragino – esą lai bando, gal per respubliką daug tokių nukentėjusių ūkininkų atsiras ir gal kompensacijoms pinigų skirs Žemės ūkio ministerija.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą