Šiaip jau XXI amžiuje yra įvykęs totalus darbo pasidalinimas, anot marxizmo klasikų. Kas augina burokus, morkas ir bulves, kas į mikroskopo okuliarą spokso, kas furas varinėja iš vieno pasaulio krašto į kitą... Sprendžiant iš straipsnelyje minėtų žymių žmonių pomėgių ir emocijų, teisingiausia būtų tvirtinti, kad nesame pirma karta nuo žagrės. Mes dar kol kas ta pati "žagrės karta". Psichologija tokia: "širdis atsigauna, kai sukišu rankas į žemę"... Ne kai pamatau ar sužinau kažką naujo, perskaitau knygą, paklausau muzikos ar tiesiog ,pagaliau, pasvajoju... Žemė. Pomidorai, agurkai, morkos ir ridikėliai... Tai tikrai nieko smerktino, tačiau kažkiek paaiškina mūsų totalią mąstyseną ir santykinį atsilikimą. Kad ir nuo tų pačių vis linksniuojamų estų.