AE uždarymą apgaubė rūkas: pasaulyje precedento neturinti misija gali nepavykti?

- Uždarymas vyksta, bet didžiausi sunkumai dar laukia? - paklausėme Vladimiro Kuznecovo.

- Sudėtingiausias procesas bus RBMK (tarybinių didelio galingumo uraninių-grafitinių UGR reaktorių tipas) reaktorių išmontavimas. 2027 m. suplanuoti darbai turėtų tapti unikaliu, analogų pasaulyje neturinčiu, projektu, tačiau jis gali ir nepavykti.

Lietuva nebeturi kvalifikuotų atominės energetikos specialistų.

Tai netiesiogiai pripažino ir Energetikos ministerija, 2021 m. kovą paskelbusi skubaus reaktorių demontavimo paslaugų pirkimą.

Nors pirkimas paskelbtas, jo perspektyvas vertinu skeptiškai. Nė viena pasaulio valstybė neturi realios, didesnės negu 350 megavatų galios reaktorių grafitinių klojinių demontavimo praktikos.

Pritariant Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) ir realizuojant 2016 m. pradėtą tarptautinį projektą GRAPA, faktiškai tą prieš kelerius metus pabandė atlikti Tomsko eksperimentinio centro darbuotojai. Jiems pavyko.

Tai įrodo, kad toks procesas yra įmanomas, tačiau iki plataus jo realizavimo praktikoje dar laukia ilgas kelias.

2019 m. pradžioje „Rosatom" įkurta bendrovė užpatentavo išradimą „Atominių reaktorių grafitinių klojinių demontavimo būdas". Jis numato, kad visi demontavimo darbai bus atliekami per viršutines metalinių konstrukcijų angas, taip išsaugant jų laikančiąsias ir apsaugines savybes.

Šis būdas ne tik leis sumažinti aerozolių išmetimą į aplinką, bet ir apsaugos nuo padidėjusio gama spinduliavimo.

Be to, grafitiniai klojiniai bus išgaunami jų nefragmentuojant, taip nedidinant radioaktyvių atliekų (RA) kiekio. Iš šiuo metu egzistuojančių būdų būtent šis yra saugiausias.

2019 m. reaktorių išmontavimu užsiimsiančią įmonę „Graphitech" įkūrė prancūzų EDF ir „Veolia", bet veikti ji pradės tik 2028 m. Nors šiuo metu analogišką veiklą vykdančių įmonių nėra, Lietuva jau perka tokias paslaugas.

Atominės elektrinės (AE) palikimą pasišovę likviduoti šalies valdininkai akivaizdžiai nesuvokia, kokie iššūkiai jų laukia.

Esu 45 metų stažą turintis inžinierius fizikas. Dalyvavau montuojant ir paleidžiant tris atomines elektrines, kuriose naudojami urano-grafito reaktoriai.

Taip pat esu dalyvavęs atominei energetikai skirtose konferencijose. Remdamasis savo ilgamete patirtimi, matau kelias rimtas problemas.

Specialistai žino, kad dėl to, jog pasaulyje dar nėra technologijų, leidžiančių saugiai neutralizuoti spinduliuotės paveiktą radioaktyvų grafitą, 30-40 metų atidėti ne vienos AE demontavimo darbai. Šiuo metu yra 60 UGR, iš kurių jau pašalintas atominis kuras, tačiau jie laukia, kol mokslas pažengs tiek, kad būtų galima radiacine prasme saugiai ir ekologiškai utilizuoti juose buvusį radioaktyvų grafitą.

Nors nuo IAE uždarymo pradžios prabėgo 17 metų, Lietuva vis dar neparengė arba neturi: valstybinės programos koncepcijos, numatančios saugų IAE atominio palikimo likvidavimo technologijų bei jų realizavimo etapų kūrimą; pagrindinių užduočių sąrašo, kuriame būtų numatytas etapų realizavimo grafikas ir įvardintos tam reikalingos sistemos bei įranga; tikėtino bendro RA, atsirasiančių atliekant bloko demontavimo darbus, kiekio ir darbų kainų paskaičiavimo; kontaktų su Leningrado AE, kurioje galutinai sustabdyti du RBMK-1000 tipo reaktoriai, ir kontaktų su pagrindiniais RBMK reaktorių kūrėjais; aukštos kvalifikacijos specialistus turinčio Eksperimentinio-demonstracinio centro, galinčio spręsti inžinerines problemas, kurios tikrai atsiras pirmiesiems pasaulyje užsiimant radioaktyvaus grafito demontavimo darbais; valstybinės teisinės bazės, kurioje būtų numatytos galimos radioaktyvių nekleidų patekimo į supančią aplinką normos.

Pradėjus demontavimo darbus jie tikrai pasklis, tad būtina turėti aiškią jų stebėsenos ir kontrolės tvarką.

Koncepcijoje turėtų būti numatyti ir keli galimi RBMK tipo reaktorių demontavimo variantai, įskaitant skubų demontavimą, jo atidėjimą ar laidojimą vietoje. Prieš apsisprendžiant būtina sužinoti municipalinės valdžios ir vietos gyventojų nuomonę. Ir tas jau turėjo būti padaryta.

- Kokį problemos sprendimo variantą siūlytumėte?

- Lietuva, pasinaudodama Rusijos patirtimi, galėtų savo turimas atliekas laidoti vietoje. Šį būdą, kaip saugiausią ir ekonomiškai naudingiausią, siūlė buvęs IAE direktorius Viktoras Ševaldinas. Tinkamai realizavus projektą, atominės atliekos būtų saugios ir nekeltų pavojaus aplinkai.

Tiesa, laidojimas kainuoja. Tarkim savo RA atliekas saloje nusprendę laidoti suomiai tam numatė skirti apie 6 mlrd. eurų. Lietuva tiek turi? Be to, teks spręsti ir nemažai inžinerinių problemų.

Dabar RA saugomos 100 t sveriančiuose konteineriuose. Norint jas laidoti, tektų perkrauti į 10 t svorio konteinerius.

O tuomet dar reikėtų sugalvoti, kaip saugiai juos nuleisti į 400-500 metrų gylį po žeme. Visgi šis variantas, iš dabar turimų, atrodo realistiškiausias.

Tačiau dabar darbai vykdomi atsižvelgiant tik į šiandienos situaciją ir vadovaujantis politiniais sprendimais, bet nesirūpinant optimalių mokslinių-technologinių programų rengimu.

Keistai skamba energetikos ministro pareiškimai, kad esą jie neturi „statybos dokumentų ir instrukcijų". Ši medžiaga buvo saugoma specialiai tam pastatytame IAE archyve.

O kur dar pačios IAE pateikiama informacija, kad tik 2038 m. planuojama pasiekti „rudosios pievelės" stadiją, o patį kapinyną įrengti ir eksploatuoti pradėti tik 2058-2067 m.? Būtina atlikti žvalgybinius ir mokslinius tiriamuosius darbus, paskaičiuoti ekonominę naudą, tačiau iš to, kas pateikiama dabar, akivaizdu, jog visas, su radioaktyviomis atliekomis susijusias, problemas tikimasi permesti ateities kartoms.

Teisingas sprendimas būtų atviras pripažinimas, kad Lietuva, skelbdama, jog jau 2038 m. turės „rudąją pievelę", paskubėjo ir neapskaičiavo savo galimybių. Pripažinus, kad jis buvo nesavalaikis ir nerealus, bent iš dalies būtų galima atgauti visuomenės pasitikėjimą.

Tai, įvertinus, kad IAE uždarymo darbai truks dar ne vieną dešimtmetį, yra gyvybiškai būtina.

Senieji darbuotojai pasitraukia į užtarnautą poilsį, o pakeisti jų nėra kam.

Jei tokios tendencijos išliks, po 3-4 metų reaktorių demontavimo darbai gali sustoti. Situacija galėtų keistis, jeigu valdžia čia dirbantiems ir gyvenantiems asmenims pasiūlytų ne tik normalius atlyginimus, bet ir socialines lengvatas.

Komentuoja ministras Dainius KREIVYS:

Energetikos ministerija, kuriai vadovauja Dainius Kreivys, atsakė:

„Minėtas asmuo turi netikslią informaciją apie paskelbtą pirkimą.

Jį paskelbė ne Energetikos ministerija, o IAE ir tai nėra „skubus reaktorių išmontavimas" - bus rengiama reaktorių išmontavimo projektavimo koncepcija, o patys fiziniai išmontavimo darbai bus perkami vėliau.

Reaktorių išmontavimo technologijų projektavimo paslaugų pirkimą ir jų teikimą planuojama vykdyti etapais: 1-ojo metu bus sukurta reaktoriaus išmontavimo koncepcija, 2-ojo - techninis projektas, saugos analizės ataskaita ir kiti licencijavimo bei inžineriniai dokumentai. Artimiausiu metu bus perkama tik „idėja".

Fiziniai reaktoriaus aktyviosios zonos išmontavimo darbai planuojami 2027-2028 metams.

Lietuva bendradarbiauja su RBMK reaktorių gamintojais ir sustabdytos Leningrado AE specialistais. IAE specialistai ne kartą lankėsi Černobylio AE, Belgijoje, Prancūzijoje, JK ir t.t. su techniniais vizitais.

Bendradarbiavimas ir apsikeitimas vyksta taip pat ir TATENA techninių vizitų apimtyje.

Dar iki IAE eksploatavimo pradžios buvo suplanuota infrastruktūra RA, kadangi jos susidarė jau nuo atominės elektrinės eksploatavimo pradžios. IAE eksploatavimo metu susidariusios kietosios RA buvo dedamos į laikinas RA saugyklas.

Per visą IAE darbo laiką šiose saugyklose susikaupė apie 27 200 kub.m įvairaus aktyvumo ir fizinių charakteristikų radioaktyviųjų atliekų, tad tvarkymo koncepcija plėtojama jau daugiau nei 40 metų.

Per pastaruosius dešimt metų AE buvo išmontuota beveik 64 tūkst. tonų įrangos ir betono atliekų.

Tai yra maždaug trečdalis kiekio, kurį elektrinės darbuotojai turės sutvarkyti iki eksploatavimo nutraukimo pabaigos, kuri numatyta 2038 m.

Dar liko išmontuoti apie 108 tūkst. tonų įrangos.

Tam, kad įrangos išmontavimo metu susidarančios radioaktyviosios atliekos nekeltų pavojaus žmonėms ir aplinkai jų tvarkymo metu ir vėliau, organizuojant jų saugojimą, įmonėje projektuojami ir statomi nauji šiuolaikiški objektai.

Nė vieną RA nepatenka už kontroliuojamos zonos ribų.

Vienas pagrindinių uždavinių IAE yra siekis užtikrinti, kad ateities kartos nepaveldėtų nepagrįstos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo naštos."