Antano Boso kova su sistema tęsiasi: po nugriauto namo – pusės milijono eurų kirtis savivaldybei

Į situaciją viešai ir itin griežtai sureagavo jo žmona Daina Bosas: „Už klerkų klaidas mes nemokėsime.“

Institucinė klaida, kainavusi namą

2024 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padėjo galutinį tašką ilgus metus trukusiame ginče: A. Bosas privalėjo per šešis mėnesius savo lėšomis nugriauti namą, pastatytą miško žemėje. 

Nors verslininkas sprendimą įvykdė, Bosų šeima laikosi pozicijos, kad jie tapo valstybinio „bardako“ įkaitais.

© Nuotrauka iš atvirų šaltinių

Daina Bosas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pabrėžė, kad namas nebuvo pastatytas savavališkai – sklypas buvo įsigytas su visais galiojančiais statybos leidimais.

„Mes nemokėsim už klerkų klaidas. Sklypas buvo nupirktas su oficialiais, galiojančiais leidimais statybai.

Namas pastatytas remiantis valstybės institucijų sprendimais, o ne „iš lempos“. Jeigu savivaldybė išdavė leidimus, o vėliau pati nusprendė, kad jie „neteisingi“, tai čia ne mūsų problema“, – rėžė D. Bosas.

Permokėtas milijonas už „voverių ganymą“?

D. Bosas atskleidė ir daugiau detalių apie sklypo įsigijimo aplinkybes. Anot jos, už žemę Aukštuolėje verslininkas sumokėjo tuometinį milijoną litų būtent todėl, kad dokumentuose ji buvo nurodyta kaip statybinė, o ne miškų ūkio paskirties žemė.

„Ar kas nors sveiko proto pirktų už milijoną litų sklypą, kuriame negalima nieko statyti? Sklypą, kuriame, kaip dabar bandoma teigti, galima tik voveres ganyti?“ – retoriškai klausė žinoma moteris. 

Jos teigimu, dabar situacija atrodo absurdiškai: už statybinę kainą nupirkta žemė po teismo sprendimo tapo faktiškai beverte.

Pusės milijono eurų ieškinys: eilė savivaldybei

Šiuo metu Antanas Bosas iš Vilniaus rajono savivaldybės siekia prisiteisti beveik 500 000 eurų. Tai suma, turinti padengti tiek statybų, tiek priverstinio griovimo, tiek nuvertėjusio turto nuostolius.

Bosų šeimos pozicija aiški – jei valstybė per savo institucijas suklydo išduodama leidimus, ji privalo prisiimti finansinę atsakomybę už padarinius. 

„Jūs liepėte nugriauti – nugriovėme. Dabar atėjo jūsų eilė prisiimti atsakomybę“, – socialinėje erdvėje konstatavo D. Bosas.

Šis precedentas kelia esminį klausimą apie pasitikėjimą valstybės išduodamais dokumentais. 

Jei teismas pripažins A. Boso ieškinį pagrįstu, tai gali tapti rimtu signalu savivaldybėms atsakingiau vertinti išduodamus statybos leidimus saugomose teritorijose.