Austėja Landsbergienė

Austėja Landsbergienė apie savo sūnų tarnavimą kariuomenėje: „Studijos puikiuose universitetuose yra lygiai taip pat svarbu“

(9)

Lietuvoje kelią toliau skinasi vadinamoji „šauktinių“ reforma. Krašto apsaugos ministerija nori didinti ginkluotai gynybai parengtų jaunuolių skaičių, apmokyti kariauti bent 5 tūkstančius šauktinių per metus. Vykstant karui Ukrainoje Lietuva taip pat stiprina gynybinius pajėgumus. Tuo metu viešoje erdvėje daug diskusijų sukėlė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos Landsbergienės komentaras apie karinę tarnybą ir savo sūnus.

Socialiniame tinkle „Facebook“ gyventojai pasipiktino, kaip ministro sūnums Vytautui Landsbergiui ir Augustui Gabrieliui Landsbergiui pavyko išvengti privalomos tarnybos įstojant į aukštąsias mokyklas.

„Kokia jūsų nuomonė, kai politikos lyderių vaikai nerodo lyderystės atliekant karo tarnybą? Ar diskutuojat šia tema su savo sūnumis? Daugelyje Europos valstybių verslo, politikos elito lyderių vaikams garbės reikalas atlikti karo tarnybą ir taip pademonstruoti savo kaip lyderio poziciją“, – rašė gyventojas.

Į gyventojų pastabas ir pasipiktinimus sureagavo A. Landsbergienė.

„Mano nuomone, tai yra visiškai, absoliučiai ne Jūsų reikalas. Antra, labai įdomu, kai, viena vertus, maišo su žemėm, o, kita vertus, jau elitas-lyderiai. Kaip ir reiktų apsispręsti. Trečia, nei Jūs žinote, nei ką. Bet taip iš tiesų. Ketvirta, tai irgi nėra taisyklė – studijos puikiuose universitetuose yra lygiai taip pat svarbu. O jei net jei ir studijų nebūtų – kiekvienas žmogus turi teisę spręsti kada, ką ir kaip darys. Pagarbiai“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė A. Landsbergienė.

Antradienio rytą į žmonos pasisakymą Seime sureagavo ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. 

„Mano nuomonė yra tokia, kad reikia geopolitinėmis aplinkybėmis, kuriose mes esame, ir tai, kad mūsų saugumas didžiąją dalimi remiasi partnerių pagalba, už kurią esame labai dėkingi.  

Vis dėl to mes prašydami partnerių pagalbos, turime pasakyti, ką patys esame dėl jų padarę, dėl savo valstybės gynimo“, – atsakė G. Landsbergis. 

Naujomis pataisomis krašto apsaugos ministerija taip pat nori numatyti galimybę sutrumpinti tarnybą trimis mėnesiais – iki 6 mėnesių. Reformoje ministerija akcentuoja, kad pirmiausiai atlikti karo tarnybą būtų šaukiami mokyklų absolventai – 18–21 metų jaunuoliai, o prievolininko statusą jaunuoliai įgytų jau sulaukę 17 – taip jie būtų įpareigoti pasitikrinti sveikatą dar iki tarnybos pradžios. 

„Šeši mėnesiai yra pakankamas laikas tam, kad būtų įgytas pagrindinis bazinis parengtumas“, – teigia Ž. Tomkus 

Valdžia siekia, kad tokiu būdu į karo tarnybą per metus ateitų 5 tūkstančiai jaunuolių. Tiesa, dėl šios reformos jau dabar verda karštos diskusijos. Krašto apsaugos ministeriją kritikuoja ir patys valdantieji. 

„Šiandien mes kasmet turime 3,8 tūkstančio šauktinių, apie 4 tūkstančius. Po šitos reformos, bus 5 tūkstančiai, papildomas tūkstantis. Ar tai yra efektas, kurio mums reikia valstybės gynybai?“, – klausia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.  

Seimo nariai nesupranta, kam reikia reformuoti šauktinių sistemą dėl papildomo tūkstančio karių per metus. 

„Ar nereikėtų pavyzdžiui įvesti realiai, privalomo šaukimo iškarto po mokyklos. Tada, kai mūsų kariuomenė bus pilnai pasiruošusi, kai bus infrastruktūra, paruošta ir priimti tokį sprendimą. Nebebūtų loterijos principo, nebebūtų jokių išimčių“, – siūlo L. Kasčiūnas. 

„Ko mes siekiame. Jeigu mes norime kalbėti apie valstybę. Jos vystymąsi, ekonominį stiprėjimą. Tai mes visi šiandien kalbame apie pagrindinę problemą, ką verslas kelia. Kvalifikuota darbo jėga reikalinga. Tai jeigu mes studentus vienokia ar kitokia forma atitrauksim nuo mokslų, kad ir 6, 9 mėnesiams, tai mes proveržio neturėsim“, – pritaria Seimo narys Saulius Skvernelis. 

Reformos kritikų netrūksta ir Seimo opozicijoje. 

„Kariuomenės vadovybė visą laiką nuolat kartodavo, kad 9 mėnesiai yra tas minimalus laiko tarpas, kuris yra būtinas tam, kad šauktinį parengti bent kažkokiems praktiniams veiksmams, jeigu neduok Dieve atsitiktų ta valanda X ir reikėtų kažkaip realizuoti savo gebėjimus.  

Tai kodėl dabar taip staiga kariuomenės vadovybė pakeitė savo poziciją ir nusprendė, kad 6 mėnesių pakanka, yra klausimas. Man atrodo, kad yra politinis spaudimas iš Krašto apsaugos ministerijos vadovybės“, – sako Seimo narys, darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis. 

Nuo septinto iki devinto tarnybos mėnesio šauktiniams krašto apsaugos ministerija nori didinti pinigines išmokas tris kartus. Taip motyvuoti jaunuolius tarnauti ilgiau. Tam, kad reforma virstų realybe, pataisas turi palaiminti ir Vyriausybė, ir Seimas. 

Daugiau apie tai – vaizdo įraše

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder