Swedbank

Baltijos šalyse jau siūlomas draudimas nuo karo: kokios sąlygos taikomos

Švedijos „Swedbank“ išplėtė būsto draudimo apsaugą klientams Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, įtraukdamas žalą dėl karo, karinių operacijų, ginkluotų politinių konfliktų, teroro aktų, masinių riaušių ir sukilimų. Apie tai pranešama kredito įstaigos svetainėje su žyma „naujiena“.

Apsauga galioja ir žalai, atsiradusiai dėl smūginių dronų atakų.

Sąvoka „karas“ bankas supranta kaip ginkluotą konfliktą tarp dviejų ar daugiau suverenių valstybių.

Sąlygos ir išimtys

Kartu išplėstinis būsto draudimas nedengia ir neatlygina žalos, kilusios dėl karo tarp dviejų ar daugiau šalių iš penkių didžiųjų pasaulio valstybių: JAV, Kinijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Rusijos.

Taip pat išbrauktos cheminio, biologinio ir branduolinio ginklo naudojimo, kibernetinių bei elektroninių atakų pasekmės.

Naujosios sąlygos galioja nuo rugpjūčio 6 dienos.

Iš pradžių „Swedbank“ siūlo papildomą apsaugą šešiems mėnesiams visiems klientams Baltijos šalyse.

Žvalgybos įspėjimai ir žvalgybinė įtampa

Rugpjūčio pradžioje „The Wall Street Journal“, remdamasis JAV žvalgybos duomenimis, pranešė, kad Rusija artimiausiais metais gali įvykdyti „ribotą puolimą“ prieš vieną iš NATO šalių, kad pabandytų „patikrinti Aljanso ryžtą“.

Tarp galimų scenarijų buvo minimas „nedidelis sausumos įsiveržimas“ į Lietuvą, Latviją arba Estiją.

Rugpjūčio pabaigoje šie būgštavimai sustiprėjo po netikėto CŽA direktoriaus Johno Ratcliffe'o vizito į Maskvą.

WSJ duomenimis, jis įspėjo Rusijos valdžią dėl puolimo prieš Baltijos šalis.

Gegužės 25 d. Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, leidžiantį jam pasitelkti kariuomenę tautiečių apsaugai užsienyje.

Tą pačią dieną Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Latvija, Lietuva ir Estija vykdo „represijų ir gąsdinimų baudžiamąją politiką“ rusų atžvilgiu, bei anonsavo kreipimąsi į JTB Tarptautinį Teisingumo Teismą dėl šių piliečių „apsaugos“.

Vėliau Maskva apkaltino Baltijos šalis padedant Ukrainos atakoms ir pagrasino „atpildo smūgiu“.

Kartu Kremlius ir Užsienio reikalų ministerija neigė planų pulti NATO egzistavimą.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikų vertinimu, Rusijoje vyksta „nulinė fazė“ pasirengimo konfliktui su NATO, kurios rėmuose ji reorganizuoja karines apygardas ir išskleidžia karinius objektus šalia Rytinio Aljanso flango, tuo pačiu didindama hibridines operacijas Europoje.

Rugpjūčio mėnesį palydovinės nuotraukos užfiksavo 10 naujų bazių, skirtų smūginių dronų „Geran“ paleidimui, šalia bloko šalių sienų.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder