Bendros alkoholio vartojimo tendencijos lieka panašios, tik sumažėjo girtaujančių

Bendros alkoholio vartojimo tendencijos lieka panašios, tik sumažėjo girtaujančių

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) sako, kad bendros alkoholio vartojimo tendencijos Lietuvoje iš esmės nesikeičia, tik šiek tiek sumažėjo geriančių nesaikingai dalis.

Departamento BNS pateiktais duomenimis, nuo 2004 m. alkoholio vartojimas per paskutinius 12 mėnesių beveik nepakito: 2004 metais per pastaruosius metus vartoję alkoholio buvo 85,1 proc. gyventojų, o pernai – 84,4 procento.

Alkoholio vartojimas per paskutines 30 dienų sumažėjo nuo 67,8 proc. 2004 metais iki 62,8 proc. pernai, rodo 2021 metais NTAKD užsakymu atliktas tyrimas, kuriame apklausti 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.

„Tyrimo duomenimis, 84,4 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų per paskutinius 12 mėnesių buvo vartoję kokius nors alkoholinius gėrimus, o 62,8 proc. alkoholį vartojo per paskutines 30 dienų.

Bendru vertinimu alkoholio vartojimo tendencijos išlieka panašios kaip ir anksčiau“, – nurodoma NTAKD atsakyme.

Tuo tarpu per penkerius metus sumažėjo dalis gyventojų, kurie alkoholį vartojo kartą per savaitę ar dažniau – nuo 33 proc. 2016 metais iki 24 proc. pernai.

„Šis rezultatas 2021 metais buvo mažiausias per visą stebėjimo laikotarpį nuo 2004 metų. Lyginant su 2016 metų tyrimo duomenims, 2021 metais sumažėjo dalis gyventojų, kurie kiekvieną savaitę nesaikingai vartojo alkoholį, 2016 metais – 9,9 proc., 2021 metais – 7,1 proc.“, – pažymi departamentas.

Pernai ketvirtadalis (23,7 proc.) Lietuvos gyventojų alkoholį vartojo kartą per savaitę ar dažniau: 14,6 proc. apklaustųjų alkoholį vartojo bent vieną kartą per savaitę, 7,3 proc. – keletą kartų per savaitę, o 1,8 proc. – kasdien arba beveik kasdien.

7,1 proc. gyventojų kartą per savaitę ar dažniau nesaikingai vartojo alkoholį – suvartojo šešis ir daugiau standartinių alkoholio vienetų vienu metu. „Taigi, tyrimas rodo sumažėjusį dažną, nesaikingą alkoholio vartojimą, kuris kelia didžiausią žalą asmens sveikatai“, – daro išvadą NTAKD.

Komentuoti anksčiau paskelbto Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų tyrimo dėl alkoholio vartojimo tendencijų NTAKD sakė negalintis, nes nežinoma jo metodologija, imtis, apklausos duomenų rinkimo būdai.

VU mokslininkai paskelbė savo tyrimo duomenis, kad per pastaruosius šešerius metus išaugo Lietuvoje alkoholį vartojančių asmenų skaičius, bet sumažėjo girtaujančių ir mažėja bendras suvartojamo alkoholio kiekis.

Tyrimą VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros mokslininkai atliko Lietuvos verslo konfederacijos užsakymu. Buvo apklausta 1100 respondentų nuo 15 metų amžiaus ir vyresnių.

Šešerius metus iš eilės lapkričio mėnesį atlikto tyrimo duomenimis, nuo 2016 iki 2021 metų progomis alkoholį vartojančių asmenų dalis išaugo nuo 44 iki 53 proc., o girtaujančių sumažėjo nuo 6 iki 3 procentų.

„Visu tiriamu laikotarpiu, 2016-2021 metais, alkoholį vartojusių asmenų dalis Lietuvoje padidėjo.

Pagal vartojimo įpročius matomos skirtingos tendencijos: galima konstatuoti girtaujančių asmenų dalies smukimą ir progomis alkoholį vartojančių asmenų dalies prieaugį“, – tyrimo duomenis komentavo VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė Vita Karpuškienė.

Pasak mokslininkės, palaipsniui mažėjo dažnai išgėrinėjančių asmenų ir augo retesniais intervalais alkoholinius gėrimus vartojančių asmenų dalis.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder