MG Baltic

Byla – ta pati, dalyviai – tie patys, bet nuosprendžiai skirtingi: kodėl „MG Baltic“ byloje išsiskyrė teismų verdiktai?

(4)

„MG Baltic“ politinėje byloje – nuosprendis skirti laisvės atėmimo bausmes Eligijui Masiuliui, Raimondui Kurlianskiui ir Vytautui Gapšui. Ar tai drausmins politikus ir padidins pasitikėjimą teismais? Ar jau įsiteisėjo teismų praktika, kai kyšius imantys asmenys sulauks realios laisvės atėmimo bausmės? Apie tai – naujausioje Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“.
 

Diskusijoje dalyvavo: Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis, generalinės prokurorės pavaduotojas Saulius Verseckas, politikos apžvalgininkas, VDU docentas Rimvydas Valatka, tv3.lt apžvalgininkė Eglė Samoškaitė.

Į šią laidą buvo kviečiami ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai, tačiau atsisakė joje dalyvauti.

– Pone Valatka, jūs atsilošėte išgirdęs nuosprendį?

R. V. – Mane nustebino kitas dalykas. Vilniaus apygardos teismas sakė, kad visi yra nekalti – išteisinti. Praėjus kažkiek laiko Lietuvos apeliacinis teismas jau sako [įkalinti bylos dalyvius] šešeriems, penkeriems metams.

Sumos [siekia] milijoną, šešis šimtus tūkstančių ir t.t. Net žmogus, kuris nėra studijavęs teisės, turi savęs paklausti, kuris teismas yra nupirktas arba – kuris teismas teisia teisingai, o kuris teismas teisia neteisingai. Nes čia yra į visiškai priešingas puses.

Kodeksai – tie patys, teisės mokykla – ta pati, byla – ta pati, žulikai – tie patys. Mano galva, šioje byloje trūksta paskutinio taško. Turi valstybė arba teismai įsivertinti, kuris teismas yra „pardavęs dūšią“ arba pakabintas Specialiųjų tyrimų tarnybos ir prokurorų.

–Pone Verseckai, tai tarsi įrodo teismų nepriklausomumą – kad vienas teismas gali vienaip, kitas kitaip. Bet žiūrint į galimą nepriklausomumą gali matyti nekompetenciją vienoje ar kitoje pusėje. Turiu omenyje vienos arba kitos instancijos teismą. Kaip jūs tai vertinate?

S. V. – Na, bylos nagrinėjimas teisme yra parengtas rungtyniškumo principu. Tai yra, prokurorai įrodinėja kaltų asmenų kaltę, o gynyba stengiasi įrodyti, kad jie yra nekalti.

 – Žaidėjai tie patys, abi komandos tos pačios. Tik teisėjai pasikeitė.

S. V. – Tie argumentai, kad pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai yra kardinaliai priešingi, nedažnas atvejis, bet pasitaiko.

 – Nustebote išgirdęs, kad visi kalti?

S.V. – Ne, aš ne šiuo atveju nustebau. Aš nustebau išgirdęs pirmos instancijos teismo nuosprendį, kad visi yra nekalti. Čia didžiausia nuostaba.

 – Ponia Samoškaite, jūsų nuomone, ar galima logiškai paaiškinti ir įtikinti visuomenę, kad čia viskas gerai?

E. S. – Logiškai yra sunkiau. Kaip ir jūs minėjote, yra tie patys žaidėjai, tie patys įstatymai, pokalbiai, kurie buvo įrašyti, tie patys. Viskas yra tas pats.

Tik pirmos instancijos teismas nepamatė to ryšio tarp to, kad duota pinigų kokiam institutui arba VšĮ ir tarp to, kad žmogaus buvo paprašyta balsuoti už tam tikrą įstatymo pataisą.

Kitaip tariant, vienas teismas tą ryšį mato, susieja, o kitas sako, kad buvo parama, atliktas veiksmas iš „geros valios“. Čia jau kalbama apie bendražmogišką logiką.

 – Vienu atveju yra konkretūs Masiulio pinigai, konkretus perdavimas. Gapšio atvejis kur kas labiau sofistikuotas. Laisvės atėmimo bausmės labai panašios. Advokate, kaip vertinate jūs tai, ką kalbėjo R. Valatka, kad viena instancija sako, kad visi nekalti, kita – visi sėdi ir moka baudas.

M. K. – Krepšinio terminologiją teisėje taikyti sunkiau. Bendražmogiškai kyla klausimų. Mums, teisininkams, galbūt sunkiau paaiškinti, ir šioje vietoje labiausiai trūksta paaiškinimo. <...> Visuomenė domisi tokiomis rezonansinėmis bylomis, todėl aiškumas turi būti.  

, teisininkams, būtina paaiškinti visuomenei, kad čia ir triumfuoja vadinamasis tikrasis teisingumas, kuriame teismo pozicijos gali nesutapti. Bet jos pasitaiko ne taip ir dažnai. Būna atvejų, kad dvi instancijos priima sprendimą, o Kasacinis teismas priima priešingą sprendimą.

Būna, kad Kasacinis teismas bylą grąžina ir ji iš naujo nagrinėjama. Taip būna dėl to, kad teismas  yra nepriklausomas, jis vertina įrodymus.

Tai yra labai svarbi detalė, nes baudžiamasis procesas yra ekstraordinarus procesas, kai teisiamas konkretus žmogus, įvykdęs konkrečią veiką. Tai nėra civilinė, politinė, moralinė, administracinė atsakomybė. Tai yra kraštutinė priemonė.

Jeigu pirmos instancijos teismas įžvelgė veiksmus, bandė paaiškinti, kodėl jų nelaiko kriminaliniais. Juos paaiškino. Tai Apeliacinio teismo viešo paaiškinimo dar laukiame ir mes, teisininkai.

Be abejo, nuosprendis yra 740 lapų – iš tikrųjų didžiulis, ir jame yra daug detalių.

 – Pone Valatka, jūs tą skirtumą aiškinate nekompetencija ar kažkokiu signalu, kurį galbūt Lietuvos teismai siunčia visuomenei, politikams? Nes yra daugiau atvejų.

R. V. – Bet kuris žmogus, kuriam kyla klausimų, negali nepaklausti, kaip sprendžiant tą pačią bylą <...> [tie patys žmonės] visiškai kalti ir visiškai nekalti. Tai ponai teisėjai, jūs kažką turite daryti.

Jūs turite rengti konferencijas, turite eiti pas prezidentą ir kalbėti, kaip padaryti taip, kad būtų kaip Amerikoje, kai teisėjas teisia pagal analogiją. Beje, pamažu prieinama garbės ir orumo bylose prieš žurnalistus, nes ir anksčiau būdavo, kad vienas teismas [nusprendžia] vienaip, o kitas visiškai kitaip.

– Ponia Samoškaite, ar jūs nustebtumėte, jeigu Aukščiausiasis teismas po kurio laiko sakytų, kad visi yra nekalti, kad visiems reikia išmokėti kompensacijas, grąžinti į darbus ir t.t.?

– Ne, nes pono Tubio byloje neseniai buvo, kad pirma instancija nurodė vienaip, Apeliacinis teismas. Tai aš nenustebčiau tikrai. Bet šioje situacijoje gal bent gerai yra tai, kad esmių esmė yra ta, kad tai buvo verslo konglomeratas, kuris norėjo daryti didelę įtaką politikai priimant įstatymus tokius, kokius jiems reikia, ir uždirbti iš visokių viešųjų pirkimų.

Tai gerai yra tai nepaisant visų sprendimų, kaip jie apsivers, kad tikėtina, kad šios pastangos yra užkardytos, suvaldytos. To kurį laiką arba nebus, arba bus kitaip metodais.

 – Kaip nauda visuomenei yra pamoka, pone Verseckai?

S. V. – Reikia turėti omenyje, kai asmenys yra išteisinami tokio pobūdžio korupcinėse bylose, pasiunčiama žinutė, visų pirma, tos kategorijos asmenims, kad toks elgesys tinkamas, galite taip elgtis. O jei netyčia taip nepasiseks ir įkliūsite, per daug nenukentėsite. Čia yra blogiausia.

Čia, matyt, turime didžiausią teismų problemą, kai mes turime faktus, kurie visiems suprantami ir aiškūs.

– Tuomet lygiai taip pat turėtų būti visiems aišku, kas yra pagrindinis naudos gavėjas koncerne. Ar tai yra Kurlianckis, dukterinės įmonės akcininkas ir viceprezidentas, ar tai yra koncerno savininkas, kuriam priklauso visas koncernas?

S. V. – Mes turime kalbėti apie valstybės pareigūną, kuris yra šio nusikaltimo objektas.  Šiuo atveju mes kalbame, kuris yra suinteresuotas gauti naudą iš korupcinio nusikaltimo. Duodančio kyšio asmens interesas yra patenkinti kitus savo interesus, bendrovės interesus gauti užsakymus, palankius įstatymus, teisinę aplinką.

Nėra skirtumo, kokios formos yra kyšis. BK apibrėžia, kad kyšis yra bet koks materialus ar nematerialus objektas.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder