Čiurlių ir kitų saugomų paukščių lizdavietes po namo renovacijos siūloma išlaikyti

Siekiant užtikrinti šių retų paukščių lizdaviečių apsaugą, ministerija parengė tai numatantį Vyriausybės nutarimo projektą.

„Būtų išvengta jų (lizdų – BNS) praradimo ar sunaikinimo tais atvejais, kai iki daugiabučio atnaujinimo pastate jau buvo lizdavietės“, – sakoma projekto aiškinamajame rašte.  

Ministerijos būsto politikos grupės specialistas Aleksandras Dolgovas BNS teigė, kad čiurliai, ornitologų teigimu, duoda daug naudos.

„Naudą neša tie paukščiai, žmonėms labai gerai, jie labai švarūs paukščiai, neteršia, kur gyvena, sugaudo museles ir vabzdžius, kurie kenkia žmogui. Todėl paukščiai drauge turi susigyvent su mumis“, – teigė A. Dolgovas. 

Pasak jo, renovuojamuose namuose buvusias lizdavietes teks atstatyti, o jeigu jų nėra, gyventojai galės pageidauti įrengti: „Lizdavietės daugiabučiuose nėra daug kainuojanti investicija“. 

Pasak jo, analogiška tvarka yra Lenkijoje. 

A. Dolgovo teigimu, naujos taisyklės galios tiems daugiabučiams, kurie pateks į naujausią kvietimą gauti valstybės paramą modernizuoti namą. 

„Dabar dvyliktas kvietimas, kuris iki balandžio pirmos dienos baigsis, o paskui bus skelbiamas naujas kvietimas“, – tvirtino ministerijos atstovas.

Čiurlių lizdaviečių buvimo ar nebuvimo faktą nustatytų ornitologas patikrinimo metu. Jo pažyma būtų privalomas dokumentas visais atvejais, kai rengiamas daugiabučio namo atnaujinimo investicijų planas.

Tais atvejais, jeigu renovuojame name lizdaviečių nebūtų, dirbtinės lizdavietės galėtų būti įrengiamos tik gavus butų savininkų pritarimą.  

Didžioji dalis čiurlių gyvena artimoje žmogaus aplinkoje

Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis BNS sakė, kad didžioji dauguma čiurlių Lietuvoje gyvena pastatuose: daugiabučiuose, bažnyčiose, po stogais, kur yra plyšių. 

„Virš 90 proc. populiacijos yra žmogaus artimoje aplinkoje – gyvena miestuose, gyvenvietėse, kur yra aukštesni pastatai“, – teigė jis. 

„Nebūtinai daugiabučiuose įsikuria, bet jiems reikalingi aukštesni pastatai, bent dviejų, trijų aukštų. Jie mielai inkilus ant pastatų užima, bet šiaip jiems truputį kito formato specialūs inkilai, tokie pailgi yra. Kadangi jaunėliai sunkiai skraido, negali nuo žemės pakilti dėl sparnų ilgio ir trumpų kojų. Jiems aukštis reikalingas, kad skrisdamas galėtų nusklęsti tam pirmam skrydžiui. Niekada čiurlys žemai, kaip kregždė, neįsikurs“, – pridūrė L. Raudonikis.

Jis neabejoja, kad dirbtinės lizdavietės šiems paukščiams tiks, nes jie lizdų nesuka – nesusineša jokių medžių šakų ir šieno, ore sklandydami maitinasi vazdžiais, musėmis. 

Pasak L. Raudonikio, ir dabar ne vienas biurų statytojas ant stogų užsako inkilus čiurliams iš savo lėšų. 

Lietuvos ornitologų draugijos vadovo teigimu, čiurlių mažėja ir Lietuvoje, ir Europoje.  

„Pagal paskutinį darytą vertinimą europiniu mastu, jų populiacija vertinama kaip mažėjanti. Lietuvoje nėra duomenų, bandėme rinkti, bet irgi turėtų mažėti, nes kasmet renovuojant netenka vietų kur perėti. Naujuose namuose dėl energetinių ypatumų nėra plyšių paliekama, įtrūkimų nėra ir jiems nėra kur perėti“, – teigė L. Raudonikis.