Įdomu, kad pirmojo parko konkurse, kuris įvyko pernai, projekto vystytojai buvo įpareigoti susimokėti valstybei, o antrojo sąlygos buvo kardinaliai priešingos - valstybė vartotojų pinigais būtų privalėjusi primokėti.
„Jeigu elektros kaina pakyla aukščiau, tai vystytojas sumoka į fondą, o jeigu žemiau - tai iš fondo jam yra primokama. Šituo atveju kai kurie vystytojai prašo, kad ta riba būtų indeksuojama atitinkamai infliacijos lygiu. Žiūrėsime, bandysime skaičiuoti, kiek kainos indeksavimas gali turėti įtakos ir elektros kainoms, ir įsipareigojimams.
Rinkos reguliuotojas skaičiuoja taip pat tą kainų lygį, tad žiūrėsime, kiek galima į tai atsižvelgti", - akcentavo ministras, pridurdamas, kad pakartotinį antrąjį konkursą planuojama skelbti 2025 metų pradžioje.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba balandį paskelbė, kad antrasis 700 MW (megavatų) jūrinio vėjo parko Baltijos jūroje konkursas neįvyko, nes jame dalyvauti nusprendė tik vienas rinkos dalyvis -„Ignitis grupės" įmonė „Ignitis renewables". Šį įmonė kartu su partneriu „Ocean Winds" 2023 metais taip pat laimėjo konkursą dėl pirmojo jūrinio vėjo parko.
Iš viso Lietuva planuoja turėti du bendros 1,4 GW (gigavatų) galios jūrinio vėjo parkus.
Kiek projektai kainuotų, neskelbiama, tačiau Energetikos ministerija aptakiai užsimena apie milijardus eurų.
„Pritrauktos milijardinės investicijos bei sukurtos aukštos kvalifikacijos darbo vietos sudarys palankias sąlygas pajūrio regiono ir visos šalies ekonomikos plėtrai", - po pirmojo konkurso pernai skelbė Energetikos ministerija.
Parlamentaras Artūras SKARDŽIUS „Vakaro žinioms" atskleidė, kad džiaugiasi, jog antrasis konkursas neįvyko.
„Dėl pirmojo parko viskas buvo lyg ir normalu. Konkurso esmė buvo tokia: jį laimės investuotojas, kuris pasiūlys didesnį vystymo mokestį valstybei.
Aišku, pasiūlė nedidelį mokestį, mes Seime konkurso organizatorius „kalėme", kad kitose valstybėse mokesčiai būna didesni. Bandžiau iš įstatymo dėl antrojo parko išbraukti nuostatą, kad vykdant projektą būtų taikomas skatinamasis tarifas - kad vartotojai nemokėtų daugiau už kilovatvalandę. Nes dėl antrojo parko sugalvota, kad skatinamasis tarifas vystytojui galiotų net 15 metų. Tačiau Seime toks siūlymas „nepraėjo".
Kitaip tariant, pirmajame konkurse vystytojas buvo įpareigotas mokėti valstybei, kuri jam suteikė jūros dugną, užtikrino vartotojų kiekį, rinką ir t.t. O antrajame - kad valstybė vartotojų pinigais turėtų sumokėti.
Negana to, D.Kreivys pareiškė, kam to reikia - esą Lietuva aprūpins Vokietiją, kuri uždarinėja atomines elektrines ir susidūrė su elektros stygiumi, energija. Tai kodėl mūsų vartotojai iš padidinto elektros tarifo turėtų padengti Vokietijos poreikius?" - retoriškai klausė A.Skardžius.
Parlamentaras priminė, kad, kai į valdžią ateina konservatoriai, energetines aferas visada bandoma prastumti.
„Elementarus pavyzdys - „Williams", kuriam atidavėme už dyką „Mažeikių naftą" ir dar primokėdavome už „valdymą". Kai atėjo rusų kompanija „Yukos", kažkaip iškart pradėjo uždirbinėti šimtus milijonų litų pelnus", - reziumavo A.Skardžius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą