Darbėnams brukama tiksinti bomba

Didžiausia regione

Darbėnų seniūnijos bendruomenių iniciatyvinė grupė išplatino viešą kreipimąsi dėl planuojamos statyti vandenilio ir metanolio gamyklos Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijoje, Auksūdžio kaime.

žmonėms didžiulį susirūpinimą sukėlė Danijos verslininkų planai statyti didžiausio galingumo Baltijos šalyse ir Skandinavijoje metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą. Jos pajėgumas: vandenilio gamyba - 19 tūkst. 250 t/metus; metanolio gamyba - 100 tūkst. t/metus; vandens sąnaudos - 274 tūkst. 400 kub. m/metus; anglies dvideginio suvartojimas - 142 tūkst. t/metus; susidarančios nuotekos - 85 tūkst. kub. m/metus; elektros energijos suvartojimas - 1 tūkst. 200 GWh; bendra galia ~ 200 MW.

„Tai, ko gero, būtų vienintelis chemijos pramonės gigantas Europoje, planuojamas statyti nusikalstamai arti, vos 45 metrų atstumu nuo gyvenamos sodybos, 500 metrų atstumu nuo gręžinio, iš kurio imamas geriamasis vanduo Darbėnų miestelio gyventojams ir 900 metrų nuo paties miestelio.

Didžiausią susirūpinimą mūsų regiono žmonėms kelia tai, kad planuojama gamykla sunaudos didžiulį švaraus vandens kiekį - 274 tūkst. 400 kub. m per metus. Nei gamyklos projektuotojai, nei Kretingos savivaldybė negarantuoja, kad intensyviai eksploatuojamas požeminio vandens telkinys nepaliks be vandens visų Kretingos rajono, Palangos miesto gyventojų", - rašome kreipimesi.

Klausimai be atsakymų

Kitas gyventojams nerimą keliantis faktas - įspūdingas 85 tūkst. kub. m per metus susidarančių nuotekų kiekis.

„Kaip bus valomos ir kur bus išleidžiamos nuotekos, ar bus užtikrintas saugus nuotekų apdorojimas, kaip bus apsaugoti vandens telkiniai, upeliai, Baltijos jūra? Atsakymų negavome.

Gyventojams nepaaiškinta, kokiomis technologijomis bus pasinaudota valant cheminius elementus iš nuotekų, ir kur, kaip jos bus utilizuojamos. Kretingos savivaldybės interneto svetainėje Poveikio aplinkai apraše buvo paskelbta, kad pagaminta produkcija (metanolis) bus saugoma gamyklos teritorijoje iki 5 dienų antžeminėse talpyklose, todėl kilo klausimas, kaip bus užtikrintas saugus pagamintos produkcijos metanolio ir vandenilio saugojimas antžeminėse talpyklose. Atsakymo neišgirdome.

Liko neaišku, kaip bus užtikrinamas triukšmo modeliavimas ir triukšmą mažinančios priemonės.

Į klausimą, kaip avarijos arba sprogimo atveju būtų gesinamas gaisras, kokia numatyta saugumo strategija, buvo atsakyta: „Bus bum. Viskas sudegs". Kaip bus apsaugoti gyventojai? Projektuotojų atstovai susitikime su gyventojais į tuos klausimus neatsakė", - dėsto gyventojai.

Mero iniciatyva

Danijos bendrovė „European Energy" neseniai pranešė investuosianti apie 400 mln. eurų į metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą Lietuvoje. Darbėnų seniūnijos bendruomenių iniciatyvinės grupės pirmininkas Kestutis Kulesius „Vakaro žinioms" sakė, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius - vos prieš kelis mėnesius danų įsteigta UAB „Perkūnas hydrogen", kurios įstatinis kapitalas tesiekia 1 tūkst. eurų. Jis mano, kad iniciatyvą įsileisti danus į rajoną išreiškė Kretingos savivaldybės meras Antanas Kalnius.

„Daug abejonių sukėlė tai, kad tokio dydžio gamykla, kokią norima pastatyti Lietuvoje, būtų eksperimentinė, labai didelio pajėgumo ir investuojama tik 400 mln. eurų, kai į daug mažesnę Danijoje - 1,2 mlrd. eurų", - stebėjosi K.Kulesius.

Triukšmas ir tarša

Be jau minėtų žmonių kreipimesi išdėstytų baimių K.Kulesius išskyrė ir dar kelias.

„Visų pirma bus didžiulis autovežių srautas per teritoriją, nes per parą per Darbėnus, Palangą, Kretingą pravažiuos apie 120 vilkikų. Danijoje visas transportavimas (dujų, reikalingų gamybai, pristatymas ir pagamintos produkcijos išvežimas) vyksta vamzdžiais po žeme, pas mus - autovežiais. Tai visų pirma ir pavojinga, nes bus vežamos pavojingos medžiagos, be to, įsivaizduokite, koks bus triukšmas, kokia bus tarša, kai tiek autovežių nuolat judės?" - retoriškai klausė K.Kulesius.

„Be to, net jokios naudos iš šio pavojingo objekto negausime, nes net pelno mokesčiai nebus mokami, tik kad bus sukurta 40 darbo vietų", - pridūrė K.Kulesius.

Pasak jo, keista ir tai, kodėl chemijos gigantui parinktas pajūris (12 km nuo jūros), kodėl projektą vykdys įmonė su tūkstančio eurų įstatiniu kapitalu, nes tokio „pajėgumo" įmonė kilus nesklandumams net atsakomybės negalės prisiimti.

Vanduo gali išnykti

K.Kulesiui antrino kalbininkė, Darbėnų bendruomenės tarybos narė Jūratė Laučiūtė, kuri iškėlė ir dar kelias problemas. Pavyzdžiui, Darbėnų regiono gyventojai turi liūdną patirtį, kai, eksploatuojant žvyrduobes, dalies gyventojų šuliniuose vanduo dingo.

Ir klausia, ar taip neatsitiks dabar, kai gamybai bus sunaudojama 274 tūkst. kubinių metrų. Be to, anot J.Laučiūtės, verslininkai neatsakė į net tokius elementarius klausimus: kaip bus tvarkomos nuotekos, kaip avarijos atveju būtų gesinamas gaisras ir t.t.

„Kvailai neatsakingai išeikvojus švarų požeminių telkinių vandenį, ne tik gyventojai paliktų be geriamo vandens, bet aplamai būtų sugriautas vandens atsargų balansas visoje zonoje iki pat Šventosios ir Palangos... Ką padarysi, kad ne visi supranta grėsmę, kurią ramiam, sveikam gyvenimui keltų toks didžiulis chemijos gigantas. Bet aš, laimei ar nelaimei, suprantu, nes ne už tuščius plepalus pelniau mokslų daktaro laipsnį", - sako J.Laučiūtė.

Saugosis tik patys

„Atsiverskim enciklopedijas ir mokslinius žinynus. Ten rašoma, jog metanolis - paprasčiausias alkoholis, bespalvis, degus, tačiau, skirtingai nuo paprasto šnapsiuko, „labai nuodingas (išgėręs jo tik 2 g, žmogus gali apakti, o nuo 40 g mirti) skystis su savitu kvapu." Savaime aišku, gamyklos specialistai aplink metanolį vaikščios su dujokaukėmis ar kitomis apsaugos priemonėmis.

O kokiomis apsaugos priemonėmis planuojama „papuošti" Auksūdžio ir Darbėnų gyventojus? Apie tai nė nekalbama. O štai žinios apie vandenilį: „Vandenilis yra plačiai naudojamas kaip švarus kuras, tačiau jo gamyba pramonėje gali turėti neigiamą poveikį aplinkai, nes sintezės procese į aplinką išmetama didelis anglies dioksido kiekis". Apie tai irgi nekalbama", - akcentavo J.Laučiūtė.

Meras ramina

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius „Vakaro žinioms" pasakojo, esą maždaug prieš pusmetį į savivaldybę atvažiavo danų įmonės atstovai ir pareiškė norintys rajone vykdyti savo veiklą.

„Tada padiskutavome ir viskas tuo baigėsi. Prieš maždaug mėnesį paskelbėme apie projekto poveikio aplinkai vertinimą ir susilaukėme visuomenės reakcijos. Tada prieš maždaug savaitę pasiskambinau įmonei, pasakiau, kad visuomenė bijo, gal galėtų kas atvažiuoti ir pristatyti projektą plačiau. Atvažiavo, pristatė gyventojams, bet, kaip ir būna, gyventojams pristatymas nepatiko", - vasario 22-ąją dėstė meras.

Paklaustas, kokia savivaldybei nauda įsileistų verslininkus, jei jie nei pelno mokesčio, nei žemės mokesčio nemokėtų, į darbo vietas pretenduotų tik užsieniečiai, A.Kalnius neatsakė.

„Dabar daromas poveikio aplinkai vertinimas: nagrinėjame ne naudą, o ar bus nuodinga, ar nenuodinga. Taip pat aišku, kad gamybai reikės labai daug vandens, o mes net nežinome, ar jo yra.

Buriame iš kavos tirščių ir sakome: bus nuodinga, sprogs. Bet kol kas juk tėra pirminis variantas. Visuomenė bijo to, ko nėra ir gal net nebus. Pagal įstatymus mes galėjome pirmiausiai atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir tik tada informuoti gyventojus, bet nuėjome kitu keliu. Deja, danų atstovai nesugebėjo atsakyti į visus žmonių klausimus", - akcentavo Kretingos rajono meras.

Komentuoja chemikas, biochemikas, buvęs Vilniaus universiteto rektorius Prof. Benediktas JUODKA:

„Pirmiausia kaip chemikas ir biochemikas puikiai žinau, kad metanolis yra pavojingas tirpiklis. Etanolis yra skystis, kurį žmonės geria, o metanolio net garai pavojingi. Metanolis veikiausiai bus gaunamas iš dujų, nes jame - daug metano, iš kurio metanolis ir gaminamas.

Chemijos pramonė yra tarši pramonė, kuriai kažkodėl norima pasirinkti pajūrio regioną, nors pajūrio ir taip teturime apie 100 km. Užtenka drono iš Kaliningrado ir iš gamyklos būtų tokia bomba, kad viską aplink nušluotų, todėl tai reikia įvertinti ne tik aplinkosaugos, bet ir nacionalinio saugumo požiūriu.

Juo labiau kad pagaminta produkcija 5 paras būtų saugoma net ne požeminėse, o antžeminėse saugyklose. O bus gaminamas ne tik itin degus metanolis, bet ir itin sprogus vandenilis", - akcentavo B.Juodka.

Profesoriaus teigimu, 400 mln. eurų investicija Lietuvai ekonominiu požiūriu yra labai svarbi.

„Bet kyla klausimas, kodėl tada danai nestato tokios gamyklos pas save šalyje? Kodėl Suomijoje nestato, nors ten tūkstančiai hektarų yra tušti. Trūksta dujų? Ne, Norvegija visai šalia.

Ar nėra taip, kad pas save nestato, nes supranta, jog saugumo, ekologiniu požiūriu tai yra labai nesaugu? Todėl ir galvoja: suviliosime kitus tiesioginėmis investicijomis. Žada įsteigti 40 darbo vietų. Tačiau chemijos pramonė reikalauja tokio išsilavinimo, kad Lietuvoje tokių žmonių turbūt net neatsiras, vešis specialistus iš užsienio. Be to, kam tada Lietuvoje buvo steigiamos laisvosios ekonominės zonos? Štai ten ir reikia plėsti pramonę", - įsitikinęs B.Juodka.