Darbėnų kapinės blizga, už jų tvoros – sąvartynai

Siūlo ardyti „gardą“

Atliekų problema itin aštri Darbėnų miestelio kapinėse: nors jų prieigose stovi 8 mišriųjų atliekų konteineriai, tačiau iš vidurio kapinių pro šoninius vartus žmonės nurautus žolynus, plastiko gėles, krepšelius, žvakes neša ir verčia už tvoros.

„Nuo seno ten likę išbetonuoti įtvirtinimai – vadinu juos gardais, kurie jau savaime reiškia netvarką. Buvo ne sykį pastatytos lentelės sus užrašais, kad žmonės ten nepiltų atliekų.

Vieta atoki, pamiškė, priveža šiukšlių ir iš apylinkių. Atvyksta komunalininkai – su ekskavatoriumi sukabina tas perpuvusias ir pašvinkusias atliekas: kas byra nubyra, žmonės tuoj priverčia naujų. Bjauri vieta – reikia panaikinti tuos gardus, o vietoj jų pastatyti didelį konteinerį-priekabą“, – aktualiją iškėlė Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.

Jo žodžiais, kadangi atliekos iš kapinių sąvartyno nebėra žaliosios, jas tenka vežti nebe į Ankštakių, o į Dumpių sąvartyną ir mokėti gerokai brangiau. Komunalininkams už atliekų išvežimą iš konteinerių aikštelėje seniūnija moka vietinės rinkliavos mokestį – apie 2 tūkst. Eur per metus.

Tačiau už šiukšlių išvežimą iš „gardo“ tenka mokėti papildomai dar apie 2 tūkst. Eur: veža 6–7 kartus per metus, kaskart sumokama po 300–400 Eur.

Sargai patys ieško teršėjų

Prie Kartenos kapinių įrengta 12 bendrųjų atliekų konteinerių, seniūnija „gardus“ už kapinių tvoros panaikino praėjusį pavasarį. „Talkino ūkininkai: išvertė bortus, išvežė šiukšles ir išlygino žemę.

Dar kurį laiką žmonės metė už tvoros, bet pritvirtinome lenteles su užrašais, kad taip elgtis draudžiama. Situacija pagerėjo, tačiau šiukšlinimo problema tebėra – meta ne vien iš kapų, bet kas ir ko tik nepriveža – skudurų, statybinių atliekų, automobilių detalių, atveža net iš Kretingos“, – pasakojo Kartenos seniūnė Arūnė Putvinienė.

Ji sakė, kad patys imasi iniciatyvos išaiškinti teršėjus: kapinių prižiūrėtoja lipa į konteinerius, rausia šiukšles, kad atrastų įkalčių.

„Atvežė statybinių atliekų po buto remonto iš Savanorių gatvės – radome mokestį už vaiko darželį, nustatėme ir karteniškius teršėjus. Susitarėme gražiuoju, kad atliekas patys išsivežtų.

O būna, kad akis drasko, kitas dar pasako: džiaukitės, kad pas jus atvežė, o ne kur į pamiškę iškratė. Manyčiau, kad tik šviečiant žmones galime pasiekti pažangos, kad nešiukšlintų ir kad pradėtų rūšiuoti, – įsitikinusi A. Putvinienė. – Iš vienos pusės visuomenė šviesėja, o iš kitos – dar daug savanaudiškumo: mano kiemas blizga, o už tvoros – kad ir tvanas.“

Nerūšiuojame – mokame brangiau

Kretingos kapinių prižiūrėtoja Roma Gedminienė sakė, kad mieste problemos tos pačios: žmonės atliekas – lapus, šakas ir krūmus, plastiką ir žvakes – verčia bendrai. „Pamačiau, įspėjau, sakiau: pone, negalima visko mesti kartu, o jis man – koks tavo reikalas.

Laikinai yra įdarbintas vienas darbininkas, kuris surenka, kas aplinkui sumėtyta, išrūšiuoja, tačiau sugrėbti lapus iš tarpueilių ar patvorių nebėra pajėgų, kaip būdavo anksčiau, kai skirdavo žmonių pagal viešųjų darbų programą“, – kalbėjo R. Gedminienė.

Jos žodžiais, žaliųjų atliekų aikštelė nepasiteisino ties senosiomis miesto kapinėmis, todėl tokia palikta tik prie kapinių Darbėnų plente. „Už tai, kad nerūšiuojame, visi mokame brangiau: už tuos pinigus galima būtų išasfaltuoti dar ne vieną taką kapinėse“, – atviravo R. Gedminienė.

Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė patikino, kad už kapinių atliekų tvarkymą seniūnija sumoka 32 tūkst. Eur per metus. Šiukšlės iš miesto kapinių konteinerių ir aikštelės išvežamos pagal poreikį: prieš šventes – kasdien, eilinėmis dienomis – rečiau.

Pirmiau mokyti, po to bausti

G. Liobikienė mano, kad rūšiavimo situacija prie senųjų kapinių Vilniaus g. turėtų pagerėti, kai bus pradėti eksploatuoti požeminiai konteineriai.

Nors buvo abejojama, ar verta išvis juos pradėti naudoti, nes žmonės pagal seną įprotį šiukšles gali krauti ir šalia jų, visgi seniūnė įsitikinusi, kad visuomenė keičia požiūrį į aplinkos teršimą, o šiukšles rūšiuoti privalome išmokti visi, ir – ne vien namie: „Bendrai sumestos šiukšlės daugiau ir apmokestinamos kaip nesuyrančios, o už tai brangiau sumokame visi.“

Jos nuomonę palaikė ir A. Poškys: „Mūsų tikslas – išgryninti, atskiriant žaliąsias atliekas nuo kitų. Todėl visų – seniūnų, kapinių prižiūrėtojų ir įmonės „Kretingos komunalininkas“ kontrolieriaus – bendras rūpestis susitikti su žmonėmis, kalbėtis, mokyti ir taip po truputį eiti tikslo link.“

Panašiai mano ir Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė:

„Šiemet jau nebespėsime, bet kitąmet prieš Motinos dieną, kai žmonės pradeda tvarkyti kapus, reikėtų šviesti ir mokyti rūšiuoti žmones vietoje, nes vieni meta lengvabūdiškai, o kiti – iš nežinojimo.“

Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ vadovas Rimantas Žiaušys patikino, kad atliekų rūšiavimo problema yra aktuali visoje šalyje.

„Manyčiau, kad pirmiausia reikia aiškinti žmonėms, o po to pereiti prie griežtesnių priemonių – kitąmet siūlysime rajono tarybai įvesti baudas, kaip yra Vakarų šalyse: asmuo šiukšlina, fiksuojama ir iškart skiriama bauda.

Dabar gi – tvarka pernelyg demokratiška: pažeidėjas dukart įspėjamas ir tik trečiąkart skiriama bauda, kuri tesiekia keliasdešimt eurų“, – tvirtino R. Žiaušys.