Aštuonmečiui Motiejui globėjos padovanotas žirgelis Karis kelia siaubą Palangos Kurorto gatvės kaimynams

Praėjusį sekmadienį (rugpjūčio 30-ąją – PT) iš jos sulaukęs dovanos – žirgo Kario, berniukas jaučiasi kaip devintame danguje. Tačiau prieš žirgą piestu stojo kai kurie kaimynai, ypač ponia Irena, gyvenanti tame pačiame sujungtame name: „Žirgas žvengia, buvo pasprukęs, išgąsdino kitus vaikus.“

„Žirgas jaunas, neparengtas terapijai ir kelia pavojų“

Ponia Irena (redakcijai pavardė žinoma – PT) skundėsi paskambinusi „Palangos tiltui“: „Gal jūs žinote, ar kas nors dar namuose Palangoje laiko arklį ar karvę, ar kiaulių?“

„Mano kaimynės vaikas dabar su arkliu nuolat būna, tampo kaip šunį į visas puses. Jis jį ir prižiūri, nors žirgynas (Manto Šeškaus žirgynas – PT) yra visai šalia, už kilometro. Arklys žvengia, vakar (rugpjūčio 31-ąją – PT) buvo pabėgęs. Gal būtų ir į pagrindinį kelią išbėgęs, bet pats kaimynės vaikas jį laiku sugavo. Berniukas jį pats vedžioja ir garde būna su juo. O kas laiduos, kad arklys jam neįspirs ir neužmuš?“ – su rūpesčiu klausė Kurorto gatvės gyventoja.

„Aš neginčiju, kad arkliai daro teigiamą terapinį poveikį vaikams su emociniais sutrikimais, tačiau jų arklys – visai jaunas, neparengtas tam,“ – įsitikinusi moteris.

„Pastatė arkliui ir „būdą“ – nederino nieko su kaimynais, jau smirda – mūsų bendra tvora visai šalia. O ką arklys veiks, kai atšals?“ – toliau dėstė, ponia Irena pati globoja specialių poreikių anūką.

Anot jos, kaimynų berniukas – Motiejus – problematiškas: „Buvo dar visai mažas, kai daužydavo viską, į šulinį buvo visko primetęs.“

Berniuko mama tai neigia.

Ne vieną skundą surašė

Palangiškė neslepia, kad dėl to kreipėsi į vietos Vaikų teisių tarnybą, net Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, tačiau pagalbos nesulaukusi.

„Kažkodėl mano kaimynė pirmiausia sulaukia atsakymų. Ne aš. Toks įspūdis, kad ji yra vietos tarnybų globojama“, – sakė pašnekovė. „Mano kaimynė – matyt, dėl keršto – mano „traidenį“ buvo atjungusi.“

Palangos savivaldybės atsakymas dėl arklio moterį nuvylė: „Tokie gyvūnai, kaip arkliai, Palangos mieste nėra uždrausti, tačiau turi būti laikomasi veterinarijos ir higienos reikalavimų. Aš namuose laikau šuniuką, tai jis, regėdamas arklį, nuolat loja“, – pasakojo moteris.

Ji teigė, kad kalbėjusi su šalimais esančio žirgyno savininku Mantu ir sulaukusi jo užtarimo: „Toks jaunas žirgas gali būti neprognozuojamas, nėra paruoštas terapijai.“

Kartu su kitais Kurorto gatvės kaimynais palangiškė rugsėjo 1-ąją Savivaldybei įteikė oficialų skundą dėl žirgo.

Kurorto gatvės atkarpa, kur kilo ginčas dėl arklio tarp kaimynų, dar statosi, čia nėra kanalizacijos ir vandentiekio.

Vaiko sveikatą pagerino stovykla su žirgais

Kita ginčo dėl žirgo pusė, ponia Rima, „Palangos tilto“ redaktorių mielai pakvietė užeiti į vidų. Duris atidarė berniukas smalsiomis akimis: „Labas“, – pasisveikino.

„Jūs dėl arklio?“ – jis pasiteiravo, kol jo globėja mane vedėsi į saloną. „Aš labai norėjau arklio. Ir, va, gavau jį dovanų“, – vaikas pridūrė.

„Aš pati Telšių rajone užaugau su žirgais, prie mūsų namų buvo kolūkio ganyklos, kuriose ganėsi ir karvės, ir žirgai. Aš visada buvau tarp žirgų. Pamatęs, kad labai myliu žirgus, man kaimynas davė eržiliuką juo rūpintis. Jis taip prie manęs priprato, kad laukdavo manęs grįžtančios prie vartų. Mūsų prisirišimas buvo toks didelis, kad kiti kaimynai mane geraširdiškai praminė „čigonų vaiku“, – savo meilę žirgams šypsodamasi atskleidė Rima.

„Man, užaugusiai su žirgais, mano kaimynai, kuriems mūsų žirgelis – baisus gyvūnas, tik ir besitaikantis mano vaiką užmušti, kelia nuostabą – ko gero, kai kurie jų tik dabar pirmąsyk gyvenime pamatė gyvą žirgą“, – pridūrė.

Į Palangą ji atsikėlė 2012 metais. Motiejų ji globoja nuo pat jo kūdikystės. „Svetimas vaikas, bet aš jį vadinu savo vaiku, o jis mane – savo mama. Be to, esu ir jo krikšto mama – pakrikštijau jį“, – pasakojo.

„Aš einu į antrą klasę. Man sekasi gerai. Iš visų pamokų man labiausiai patinka muzika ir technologijos. Bet, žinoma, labiausiai – žirgai“, – įsiterpė Motiejus, kuris visą laiką vartė jo mamai mano padovanotą nemokamą žurnalą „Lietuvos pajūris.“

Paklausta, kaip kilo mintis berniukui padovanoti arklį, Rima paaiškino: „Berniukas turi aktyvumo sutrikimą. Mes jam dvejus metus davėme gydytojų paskirtus vaistus, nors visą laiką ieškojau jam pagalbos be vaistų vartojimo.“

Berniuko pageidavimu, Rima jį šią vasarą dešimčiai dienų išsiuntė į stovyklą vaikams Klaipėdos rajone, iš kurios jis grįžo labai laimingas.

„Mama, dar norėčiau į kokią nors stovyklą šią vasarą“, – paprašė grįžęs.

„Internete jam radau stovyklą su žirgais „Atostogų parke“, ir jo akys užsidegė: „Noriu, labai noriu.“ Jam sakiau: „Bet tu pagalvok, reikės ir žirgų „kakučius“ valyti.“ O jis – užsispyręs: „Noriu!“ Kai atvažiavau vaiko iš jos pasiimti, nepažinau jo – visas švyti, laimingas, mane už rankos veda, rodo žirgus, pasakoja jų istorijas, glosto juos. Stovyklos direktorė atsisveikindama man pasakė: „Žinote, jūsų vaikas gimęs žirgams.“

Dovanų – žirgas už 2 200 eurų

Vienerių metų žirgas Karis į maždaug 30 arų aptvarą prie berniuko ir jo mamos namo Kurorto gatvėje atkeliavo iš vieno Anykščių rajono žirgyno.

„Mokėjau du tūkstančius du šimtus eurų, plius atvežimas. Arkliukas – Trakėnų veislės, vienų metų. Už kitos veislės žirgelį būtų reikėję žymiai daugiau mokėti“, – atskleidė Rima.

Į pastebėjimą, kad kiti gatvės kaimynai dėl keturkojo Kurorto gatvės naujakurio jau kreipėsi į Savivaldybę, kitas valstybines institucijas, ji atsakė nerinkdama žodžių: „Matyt, kai kurie jų – durni.“

„Mano kaimynė Irena, pamačiusi arkliuką, šoko kaip žvėris – jokios atjautos ir supratimo. Mano vaikas eina pas žirgelį, o ji stovi terasoje ir fotografuoja bei filmuoja, mane išmetė iš gatvės kaimynams skirtos grupės „Facebook“, – pasakojo Rima. „Mano vaikas įsitaisė puikų draugą, o kaimynė jam kelia stresą ir traumuoja.“

Nuėjusi į Savivaldybę, ji išgirdo, kad įstatymų, įsigijusi arklį, ji nepažeidė: „Tik paprašė atitikti veterinarijos reikalavimus. Aš pati išsikviečiau veterinarą, kad jis nustatytų, ar žirgelio laikymo sąlygos atitinka gyvūno gerovės reikalavimus.“

Anot moters, žiemą žirgelis gyvens specialiai jam įsigytame termokonteineryje.

„Jis yra tris kartus didesnis nei standartinis gardas žirgynuose“, – sakė Rima. „Aš žinau, ko žirgui reikia: įsigysime žiemai ir pašaro.“

Pasak pašnekovės, kiti gatvės kaimynai jai pretenzijų dėl arkliuko nepareiškė.

Palangiškė anksčiau Telšiuose dirbo psichikos sveikatos slaugytoja, o Palangoje yra dirbusi vaikų sanatorijoje „Gintaras“.

„O dabar nedirbu – sergu“, – prisipažino.

Įdėmiai mūsų pokalbio klausęsis, žurnalą „Lietuvos pajūris“ vartęs Motiejus net riktelėjo ligos pavadinimą.

„Motiejau, ar gali kartais patylėti?“ – mama jam papriekaištavo.

Aš nudelbiau akis. Mano pašnekovė man pasirodė sveika, gyvenimą, savo vaiką ir žirgus mylintis žmogus.

Pažintis su Kariu jo aptvare

Rima jau buvo susitikusi su šalimais esančio žirgyno savininku Mantu, aptarė galimybę žirgą laikyti pas jį, tačiau, susipažinusi su įstatymais, nusprendė, kad ji jų, laikydama Karį aptvare namuose, nepažeis.

Kartu su Rima ir Motiejumi apsilankėme ir Kario aptvare.

„Argi jis jums panašus į žiaurų ir agresyvų gyvūną?“ – klausė moteris Motiejui glostant kumeliuką. Apie 30 arų sklypą iš jo savininkės Rima naudoja panaudos teise. „Jeigu kas nors iš mano vaiko atimtų žirgą, vaikas patirtų baisią traumą.“

Pirmąją dieną arkliukui peršokus aptvarą, jį nuo netoliese besidriekiančio keliuko parsivedė pats Motiejus.

„Jeigu mano vaiko kaimynai nepaliks ramybėje, rašysiu pareiškimą policijai dėl vaiko psichologinio teroro“, – sakė Kurorto gatvės gyventoja.

Ar Kurorto gatvės gyventojai išvydo gyvą žirgą pirmąkart gyvenime?

Rengdamas straipsnį, „Palangos tiltas“ sulaukė dar vienos Palangos miesto gyventojos, pasirašiusios Jolitos vardu, laiško.

Jame, be kita ko, sakoma: „Ne kartą matėme, kaip vaikas vienas aptvare tampo ar vedžioja žirgą, bando jį kontroliuoti, o tuo metu tėvų šalia nebuvo. Ypač neramu todėl, kad žirgas atrodo jaunas ir, kiek galima spręsti iš to, ką matome, nėra visiškai ramus. Jaunas žirgas gali būti nenuspėjamas: išsigandęs staiga šokti į šalį, pasileisti bėgti, spirti… Net ramus žirgas dėl netikėto garso, judesio ar aplinkos gali sureaguoti instinktyviai. Su tokiu gyvūnu vaikui vienam būti nesaugu!“

„Labiausiai sukrėtė situacija, kai žirgas buvo pabėgęs iš teritorijos ir bėgiojo gatvėje. Tuo metu, kiek matėme, tėvai patys nėjo jo gaudyti, o šaukė savo vaikui: „Motiejau, eik parvesk.“ Vėliau iš tiesų mačiau, kaip vaikas parvedė žirgą… Beje, tuo metu kaimynų vaikai ėjo gatvele ir patyrė didžiulį išgąstį, kai visu greičiu į juos bėgo žirgas… O šeimininkai tik nusijuokė sakydami: „Ko čia bijoti?“ – rašoma laiške.

Tačiau Rima jai atkerta: „Matyt, kai kurie mano kaimynai, kurie mane skundžia, pirmąkart savo gyvenime mato gyvą arklį. Todėl, žinoma, jis jiems kelia siaubą.“

Savivaldybės teisininkas Vytautas Korsakas: „Kiti gali laikyti kiaules draugystei palaikyti“

Vytautas Korsakas, Palangos miesto savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas, sakė „Palangos tiltui“, kad Kurorto gatvės gyventojų skundą dėl žirgo nagrinės sanitarijos inspektorė Vilija Puidokienė.

„Pagal Gyvūnų laikymo Palangos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių atitinkamus punktus atskirų rūšių gyvūnai privalo būti registruojami ir ženklinami pagal gyvūnų registravimą ir ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; ūkinių gyvūnų, išskyrus bites, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų, o ūkinių gyvūnų laikytojai turi užtikrinti, kad mėšlas ir srutos būtų tvarkomos. Asmeniškai aš abejoju, ar tas arklys ten galės būti laikomas, kai gautas daugelio kvartalo gyventojų pasirašytas skundas. Be to, man atrodo, jog teismas gali konstatuoti, jog žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, nes jei vienas gali laikyti arklį, tai taip išeitų, kad kitas gali laikyti kiaules draugystei palaikyti“, – sakė V. Korsakas.

Žinomas Palangos žirgininkas Mantas Šeškus: „Arkliukas atrodo labai ramus“

Mantas Šeškus, Palangos žirgyno (oficialiai tai VšĮ „Gilysa“ (jojimo klubas „Happy Horse“ – PT) atstovas, sakė „Palangos tiltui“: „Kad šeima įsigijo žirgą, nėra nieko bloga, bet svarbu, kad viskas vyktų saugiai – su tinkama priežiūra, mokant žirgą, pasiruošus. Suprantu, kad kai kurie Kurorto gatvės gyventojai dabar yra nemažame šoke jų kaimynei įsigijus žirgą savo vaiko terapijai. Bet jeigu įstatymai leidžia auginti žirgą, viskas yra OK. Tik žirgą turėtų prižiūrėti ne vaikas, o tėvai. Jaunas žirgas gali ir žaisdamas vaikui kanopa pataikyti. Visko būna.“

„Aš ir pats užaugau tarp žirgų, todėl ponios Rimos sprendimas man – įdomus, bet suprantamas. Tik ką grįžau iš jos – man arkliukas atrodo labai ramus, adekvatus,“ – M. Šeškus reziumavo „Palangos tiltui.“