Dėl paminklo Algirdui Brazauskui statymo visuomenė skyla į dvi stovyklas

(3)

Beveik keturi iš dešimties lietuvių mano, kad buvusiam prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui nereikėtų statyti paminklo, praktiškai tiek pat gyventojų pritaria, kad jo atminimas būtų įamžintas tokia forma, rodo BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa.

Sociologinio tyrimo duomenimis, 39 proc. respondentų paminklo statymui nepritaria, 25 proc. mano, kad jis turėtų būti pastatytas artimiausiu metu, 13,2 proc. teigia, kad paminklo reikia, tačiau praėjus daugiau laiko nuo A. M. Brazausko mirties.

22,8 proc. apklaustųjų tikina šiuo klausimu neturintys nuomonės.

Labiausiai paminklo idėją palaiko pensininkai, ne sostinėje gyvenantys apklaustieji, turintieji vidurinį, aukštesnįjį ar spec. vidurinį išsilavinimą.

Mažiausiai paminklo buvusiam prezidentui idėjai simpatizuoja vilniečiai, turintieji aukštąjį išsilavinimą, specialistais, tarnautojais dirbantys apklaustieji.

Daugiau nei pusė apklaustų moksleivių ir studentų šiuo klausimu nuomonės neturi.

Paminklą A. M. Brazauskui labiausiai palaiko balsuojantieji už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, Darbo partiją ir Lietuvos socialdemokratų partiją – daugiau nei trečdalis šių politinių jėgų rinkėjų pasisako už šią idėją.

Daugiausiai nepritarimo paminklui reiškia konservatorių, Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio rinkėjai.

„Žmonės pavargę nuo paminklų kovų“

Politikos antropologas Bernaras Ivanovas BNS teigė, kad apklausos rezultatai parodo, jog A. M. Brazauskas visuomenėje lieka nevienareikšmiai vertinama asmenybe.

„A. M. Brazauskas yra toks trigeris, dirgiklis, kaip ir Antanas Smetona, kaip ir kai kurie personažai iš istorijos. Mes turime reikalą su mitais, o ne su tikromis asmenybėmis. Tie mitai cirkuliuoja, yra daug neapykantos, fanatizmo. Jei žmonės personą myli, jie iki grabo lentos daužys į krūtinę ir sakys, kad jai paminklą reikia statyti pačioje matomiausioje vietoje“, – sakė B. Ivanovas.

Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentė, filosofė Nerija Putinaitė mano, kad nuomonių įvairovė apklausoje rodo, jog visuomenė yra pavargusi nuo diskusijų apie paminklus viešojoje erdvėje.

„Žmonės yra pavargę nuo tų kultūrinių paminklų kovų, (...) todėl žmonių nuomonės nėra radikaliai išsiskaidžiusios į vieną ar kitą pusę“, – kalbėjo ji.

Anot N. Putinaitės, tą rodo ir atsakiusieji, kad neturi nuomonės šiuo klausimu, ir tie, kurie paminklo statymą palaiko, tačiau ne artimiausiu metu.

„Tai aš irgi tą siečiau su tokios griežtesnės nuomonės neturėjimu“, – teigė filosofė.

Vis dėlto ją nustebino, kad apie 40 proc. respondentų pasisakė prieš paminklo statymą.

„Vis tiek norima su ta sovietine praeitimi brūkšnį braukti, tikriausiai tiems žmonėms A. M. Brazauskas su sovietine kompartija siejasi, o ne su nepriklausomybės laikotarpiu, kur jis vaidino tam tikrą vaidmenį, bet labiau tuo pereinamuoju laikotarpiu, o ne vėliau“, – kalbėjo VU TSPMI docentė.

Ekspertų nuomone, palankiai į buvusį prezidentą žiūri vyresnės kartos atstovai, kurie jį dar prisimena ir galbūt palaikydavo rinkimuose.

„Jie prisimena ūkininką Brazauską, tas mitas gajus, tarp senesnės kartos jis cirkuliuoja“, – teigė B. Ivanovas.

N. Putinaitės nuomone, ši visuomenės dalis prezidentą prisimena kaip stabilumo garantą nepriklausomybės pradžioje.

„Galbūt nemaža dalis už jį ir balsavo nepriklausomybės pradžioje, jis galbūt turi tam tikrą jų akyse įvaizdį, kaip tokia tilto figūra iš sovietmečio į dabartinius laikus, simbolizuoja stabilumą ir panašiai“, – dėstė filosofė.

Anot jos, mažas idėjos statyti paminklą palaikymas sostinėje gali būti sąlygotas ir pastaraisiais metais daug viešojoje erdvėje buvusių diskusijų dėl paminklų statymo Vilniuje.

„Mes matome diskusijas Vilniuje, kad tas įpaminklinimas figūrų, kurios neseniai gyveno ir neseniai mirė, nėra labai populiarus tarp miestiečių“, – teigė N. Putinaitė.

Jaunimas A. M. Brazausko nežino

Tai, kad pusė apklaustų jaunuolių neturi nuomonės dėl paminklo A. M. Brazauskui, ekspertų nuomone, rodo, kad jie paprasčiausiai nežino šios asmenybės.

„Kai iškilo ta idėja statyti (paminklą – BNS) Kaune, jūsų kolegos klausinėjo žmonių gatvėse, ir iš tikrųjų jaunimui A. M. Brazauskas yra visiškai praėjusi epocha, gili senovė, jiems jis neaktualus, dalis nežino, kas jis toks buvo, arba žino pavardę, bet nelabai sieja vertybiškai su kokiomis nors pozicijomis“, – teigė N. Putinaitė.

„A. M. Brazauskas šiuo metu yra visiškai neaktualus kaip asmenybė, įtariu, kad po dešimt metų tų žmonių, kuriems A. M. Brazauskas visiškai neaktualus, (...) dar padidės“, – pridūrė ji.

Tuo metu B. Ivanovas mano, kad jaunimas A. M. Brazausko nežino, nes apie jį nėra mokoma istorijos pamokose.

„Jeigu paimtume istorinius vadovėlius, ten A. M. Brazausko praktiškai išvis nėra. (...) Iš kur jiems žinoti apie gerąsias ir blogąsias jo puses? (...) Reikia jausti po kojomis žemę, reikia žinoti mūsų istorijos skaudžiausius ir iškiliausius momentus, į viską reikia kreipti dėmesį, tai yra būtina sąlyga, formuojant visavertę mąstančią, pilietišką asmenybę“, – kalbėjo B. Ivanovas.

Jo nuomone, diskusija apie paminklą buvusiam prezidentui rodo problemas su istorinės atminties politika Lietuvoje.

„Lietuvoje su atminties politika viskas yra labai blogai, nėra jokios strategijos, jokios viešai matomos politikos. Visokių komisijų prikurta, jos kažką veikia, kažką sprendžia, kažką priiminėja, bet iš principo – chaosas ir netvarka su mūsų istorinės atminties dalykais“, – teigė B. Ivanovas.

Politikos antropologo nuomone, valdžia ir institucijos, prieš imdamosios svarstymų apie A. M. Brazausko įamžinimą, turėtų imtis sprendimų dėl antkapinio paminklo prezidentui jo palaidojimo vietoje. Kritikos tam paminklui išreiškė ir buvusio šalies vadovo artimieji.

„Tu gali jo nekęsti kaip partijos sekretoriaus, bet jis buvo išrinktas prezidentu. Reikia kapinėse normaliai sutvarkyti jo paminklo vietą, tai yra privalu, nes tai valstybės savigarbos reikalas“, – sakė B. Ivanovas.

Birželį Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė iniciatyvai statyti paminklą A. M. Brazauskui, dėl tikslios įamžinimo vietos ketinama apsispręsti vėliau.

Kultūros ministras Simonas Kairys šią idėją pavadino nevykusia, svarstymai paminklą statyti Istorinės Prezidentūros kiemelyje sulaukė dalies politikų, visuomenininkų, kultūros atstovų kritikos.

A. M. Brazauskas Lietuvos prezidento pareigas vykdė 1993–1998 metais, o 2001–2006 metais buvo Vyriausybės vadovu.

Jis taip pat buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, 1992–1993 metais ėjo Seimo pirmininko pareigas, sovietmečiu kurį laiką vadovavo Sovietų komunistų partijos padaliniui Lietuvoje, 1988 metais jam vadovaujant Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. A. M. Brazauskas buvo išrinktas jos vadovu, vėliau tapo Lietuvos demokratinės darbo, Lietuvos socialdemokratų partijų pirmininku.

A. M. Brazauskas po sunkios ligos mirė 2010 metų birželio 26 dieną.

Tikslūs apklausos rezultatai:

„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė:

Jūsų nuomone, ar reikėtų šiuo metu statyti paminklą buvusiam prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui?

Atsakymai:

1. Taip, paminklas jam turėtų būti pastatytas artimiausiu metu – 25 proc.

2. Taip, paminklas jam turėtų būti pastatytas, bet praėjus daugiau laiko nuo mirties – 13,2 proc.

3. Ne, paminklo jam statyti nereikia – 39 proc.

4. Neturiu nuomonės – 22,8 proc.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko liepos 11–21 dienomis. Jos metu apklaustas 1000 šalies gyventojų 29 miestuose ir 45 kaimuose. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder