Desovietizacijos komisijos nariai vis dar negauna atlyginimo: situaciją spręsti ketinama artimiausiu metu

Todėl, siekiant išspręsti susidariusią situaciją, artimiausiu metu bus organizuojamas pasitarimas su Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro (LGGRTC) vadovu Arūnu Bubniu.

Atlyginimų klausimas buvo aptartas penktadienį vykusiame desovietizacijos komisijos posėdyje, kuriame taip pat dalyvavo LGGRTC direktorius ir Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.

Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas po posėdžio akcentavo, kad nors dauguma komisijos narių dirba ne dėl atlygio, visgi, pasak jo, šis klausimas turi būti išspręstas.

„Ligi šiolei komisijos nariai dar negauna jokio atlygio, nors įstatymas numato, kad atlygis privalo būti mokamas.

Nors mes, komisijos nariai, per daug ir nekėlėme tos problemos, bet ją reikia išspręsti – arba dirbame nemokamai, arba pagaliau tegu pradedama mokėti, tegu ir simbolinį mokestį“, – pabrėžė V. Karčiauskas.

„Be abejo, komisijos nariai tokie žmonės, kurie, matyt, sutiktų dirbti ir nemokamai, jeigu taip valstybė nuspręstų. Bet jeigu įstatyme juodu ant balto yra įrašyta, kad privalo būti mokamas atlyginimas ir nurodyta, kokiais principais, tai gal laikas ir spręsti šią problemą“, – pridūrė jis.

V. Karčiauskas atkreipė dėmesį, kad įstatyme yra numatyta, jog komisijos nariams atlyginimas turi būti išmokamas Vyriausybės patvirtinta tvarka.

Savo ruožtu Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė patikino, kad šią situaciją bus siekiama kuo skubiau išspręsti.

„Įstatyme aiškiai įrašyta, kad šis darbas turi būti apmokamas, bet visą dokumentaciją turėtų tvarkyti centras. Ne visai lengvai tai sekėsi, bet galiausiai, kiek žinau, lapkričio mėnesį Vyriausybė vis dėlto pagal teisės aktus numatė kaip ir kiek turi būti apmokama, tai tarytum tas klausimas turėtų būti išspręstas“, – sakė parlamentarė.

Anot jos, dėl atlyginimų klausimo artimiausiu metu yra planuojamas ir pasitarimas su LGGRTC generaliniu direktoriumi.

„Mano nuomone, už visus posėdžius, kurie įvyko, turi būti sumokėta. Bet mes sutarėme vis dėlto turėti pasitarimą, kuriame mes iš esmės aptartume, pažiūrėtume, kiek dar yra tų problemų, kalbant apie techninį komisijos aptarnavimą, kiek tų lėšų trūksta ir kokių dar nesusipratimų esama“, – sakė ji.

ELTA primena, kad nuo šių metų gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliojo dekomunizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

Seimas sudarė ir tarpinstitucinę komisiją, sudarytą iš 9 narių, deleguotų iš įvairių institucijų ir organizacijų.

Praėjusių metų gruodį Seimo priimtas įstatymas taip pat sudaro prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.

Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti LGGRTC ir savivaldybių institucijoms.