EK nuo nepalankių klimato sąlygų ir kitų veiksnių nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams siūlo skirti 10,6 mln. eurų

„Lietuvai numatyta skirti 10 660 962 eurų. Tikiu, kad ši parama padės Lietuvos ūkininkams ir palengvins jų darbą tiekiant kokybiškus maisto produktus“, – pranešime cituojamas EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Be Lietuvos, parama iš šio paketo taip pat bus skirta Belgijos, Čekijos, Danijos, Vokietijos, Estijos, Airijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Kroatijos, Italijos, Kipro, Latvijos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Austrijos, Portugalijos, Slovėnijos, Suomijos ir Švedijos ūkininkams.

Šalys prie ES skiriamo finansavimo galės prisidėti iki 200 proc. EK skiriamos sumos siekiančiomis nacionalinėmis lėšomis.

ELTA primena, kad nuo gegužės 9 dienos Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba Lietuvoje fiksuoja sausrą.

Pirmadienio duomenimis, nepaisant vietomis pasitaikiusių kritulių pastarosiomis dienomis, Rokiškio bei Palangos ir Šiaulių miesto savivaldybėse, beveik visoje Kretingos, Neringos, Mažeikių, Šiaulių r., Biržų, Radviliškio, Kėdainių bei kai kuriose Telšių, Plungės, Šilutės, Pasvalio, Ukmergės ir Panevėžio r. sav. seniūnijose sausra stebima toliau.

Dalis šalies savivaldybių dėl vyraujančios stichinės sausros yra paskelbusios ekstremalią situaciją. Tačiau jau dukart posėdžiavęs Nacionalinis krizių valdymo centras ekstremalios situacijos valstybės mastu dėl sausros nusprendė neskelbti.

Savo ruožtu ūkininkų atstovai prašė ją paskelbti, argumentuodami, jog priėmus tokį sprendimą nukentėję žemdirbiai galėtų atidėti įsipareigojimus ir lengviau atlaikyti krizinį laikotarpį. Teigiama, kad dėl nepalankių oro sąlygų šiemet ūkiai gali netekti apie trečdalio derliaus.

Tuo tarpu Žemės ūkio ministerija nukentėjusiems ūkininkams nėra pasiūliusi subsidijų, tačiau ketina netaikyti sankcijų už nevykdomus prisiimtus su ES parama susijusius įsipareigojimus, paprašė EK greičiau išmokėti tiesioginių išmokų avansus, leisti nuimti derlių nuo žaliajam pūdymui atidėtų žemės plotų.