Finansinis horoskopas Lietuvai: polinkis rizikuoti kriptovaliutomis išlieka, logiką nusveria greito praturtėjimo vizija

Daugeliu aspektų laikomės arti bendro vidurkio ir, kas maloniai stebina, net ir pajamų netekimą reikšminga dalis visuomenės kurį laiką sugebėtų padengti santaupomis.

Vis dėlto, jei Eurobarometro duomenys būtų horoskopas, jame rastume įdomių savo finansinio elgesio aspektų – nuo nepasitikėjimo savo srities žinovais iki polinkio rizikuoti kriptovaliutų loterijoje. 

Šiandienos pragiedruliai 

Pagaliau išgirdome patarimus turėti santaupų juodai dienai ir tai suteikia vilties, kad ilgalaikių finansinių poreikių planavimas prioritetų sąraše kils aukščiau.

Eurobarometro duomenimis, Lietuvoje iš viso 70 proc. (ES – 67 proc.) gyventojų mažiausiai nuo mėnesio iki pusmečio ir ilgiau išsilaikytų iš anksčiau susitaupytų lėšų.

Reikšminga visuomenės dalis vienokią ar kitokią finansinę pagalvę šiuo metu turi ir tai yra gera žinia. Kita vertus, nemažai tokių žmonių, kurie pakliūtų į nepavydėtiną situaciją, jei netektų pagrindinio pajamų šaltinio.

Būtent jie yra didžiausios rizikos zonoje, kadangi nesugebėtų finansuoti ne tik pagrindinių savo ir savo šeimos poreikių, bet ir tikėtina, turimų finansinių ir kitų įsipareigojimų.

 Mažiau nei mėnesiui santaupų užtektų 8 proc. gyventojų mūsų šalyje ir 9 proc. Europoje, bet atitinkamai 17 ir 16 proc. tam lėšų išvis neturi.

Pats geriau žinau. Ar tikrai?

 Didžiausią nerimą keliančiu atradimu Eurobarometro tyrime tapo tai, kad bankų, finansų, investicijų ir draudimo specialistų patarimais iš esmės nebetikima.

Jais pasitiki vos 4 proc. Lietuvos ir 6 proc. ES gyventojų, atitinkamai 30 ir 32 proc. pasitiki tik „šiek tiek“. Visi kiti abejoja, ar čia gautų geriausius kliento interesus atitinkantį patarimą.

Akivaizdu: pralaimime konkurenciją interneto patarėjams ir beveidžiams skambinėtojams telefonu.

Tačiau nerimas dėl pajamų dydžio ar finansinės situacijos juk niekur nedingo, o siūlomi greito praturtėjimo receptai, deja, ir toliau randa savo auditoriją.

Lietuvoje kokį nors investicijų produktą tvirtina turintys 14 proc. gyventojų, kai europinis vidurkis siekia 24 proc.

Iš kitos pusės, jei ES ypač rizikingomis ir smarkiai svyruojančiomis kriptoinvesticijomis užsiima 6 proc., tai mūsų šalyje – net 11 proc. apklaustųjų.

Būtų galima manyti, kad Lietuvoje jaučiamas apetitas rizikai, tačiau keliolika metų patys uždavę toną, kokios rizikos pensijų fonde norėtų kaupti lėšas senatvei, šalies gyventojai masiškai rinkosi atsargesnes strategijas, tiems patiems finansų konsultantams prieš tai išaiškinus visus rizikavimo pliusus ir minusus.

Saugok daiktus, pats – kaip nors

Eurobarometro duomenys atskleidžia dar vieną svarbų aspektą: esame susitelkę į esamąjį momentą ir linkę saugoti savo turtą labiau nei save. Gyvybės draudimą mūsų šalyje turi 34 proc., ES – 31 proc. tyrimo dalyvių.

Atitinkamai turtą – nekilnojamąjį, automobilį – Lietuvoje draudžia 41 proc., Europos šalyse – 46 proc. gyventojų.

Įsigyjant būstą su paskola neįmanoma apsieiti ir be paties būsto, ir be perkančiojo gyvybės draudimo.

Tačiau Lietuvoje būsto paskolas turi mažiau gyventojų (13 proc.), palyginti su ES (20 proc.), ir vis tiek turto draudimas (į kurį patenka ir automobilių draudimas) laimi prieš gyvybės draudimą.

Vadinasi, turto apsauga mums svarbesnė nei rizikos sveikatai ar gyvybei.

Tolimu miražu laikoma ir pensija, kuriai Lietuvoje teigia kaupiantys 24 proc. apklaustųjų, tuo tarpu ES – 22 proc., o užtikrintumo šiuo laukiančiu gyvenimo etapu neabejotinai trūksta.

Komfortišku gyvenimu išėjus į pensiją šalyje tiki arba labiau tiki 31 proc., o ES – 42 proc. respondentų.

Priešingoje pusėje yra po 66 ir 54 proc. gyventojų, kurie nemano, kad tapę pensininkais gerai gyvens. 

Dar liūdnesnė situacija privačius pasiruošimo pensijai instrumentus iš esmės keitusioje ir gyventojų santaupas perskirsčiusioje Lenkijoje, kurioje pasitikėjimas pensija yra žemiausias visoje ES ir sudaro vos 20 proc.

Greitai nebus gerai

Gebėjimas naudotis naujausiomis technologijomis yra neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis.

Šioje srityje išties blizgame. Net 58 proc. Lietuvos gyventojų jaučiasi puikiai įvaldę internetinę bankininkystę, mobilius mokėjimus ir kitas skaitmenines finansų paslaugas. Europos vidurkis gerokai kuklesnis ir sudaro tik 36 proc.

 Deja, tačiau gyvenimą supaprastinančias ir palengvinančias technologijos įvaldo ir tie, kurie neprisiimdami atsakomybės siūlo ypač rizikingus ir lengvus greito praturtėjimo receptus, atsižvelgdami į didžiausią mūsų silpnybę: norą gyventi geriau, bet kartu ir neapsisunkinti to siekiant.

Jei bendruose finansiniuose statistinio Lietuvos gyventojo bruožuose atpažinote save ir manote, jog negaliu patarti taip, kaip būtų geriausia jums, siūlau vadovautis tuo, kas veikia visomis sąlygomis ir aplinkybėmis.

Pasitikėkite savo logika, nuoseklumu ir finansine disciplina. Ir, be abejo, susitikime po metų aptarti, kaip pasikeitė situacija.