G. Nausėda apie pasitraukti pasiryžusius ministrus: kitose Vakarų šalyse jie tiesiog taip ir padarytų

„Manau, kad padaryta didelė žala. Pirmiausia padaryta didelė žala valstybės reputacijai.

Deklaruodami, kad laikomės vertybinės užsienio politikos, negalime sukelti nė menkiausių abejonių partneriams, kad jos iš tikrųjų laikomės.

Tai yra deklaracijos ir mūsų konkretūs veiksmai turi atitikti“, – žurnalistams penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.

„Tai, kas buvo iki šiol padaryta, mano nuomone, ne visiškai atitinka politinės atsakomybės principą, jeigu teigiama, kad ministrai yra pasirengę atsistatydinti, tai Vakarų praktikoje jie tai ir daro.

Jie pateikia atsistatydinimo pareiškimą ir tada jau kitos institucijos priima atitinkamus sprendimus“, – taip pat pabrėžė šalies vadovas.

G. Nausėdos teigimu, negalima laukti, kol sprendimai trauktis iš einamų pareigų bus įvertinti, nes tai, pasak jo, pirmiausiai yra paties politiko atsakomybė.

„Kitą savaitę, kitos savaitės pradžioje, aš planuoju susitikti su premjere Ingrida Šimonyte ir aptarti šį klausimą“, – patikino šalies vadovas.

Paklaustas, ar dar pasitiki ministrais G. Landsbergiu ir M. Skuodžiu ir visa Vyriausybe, prezidentas akcentavo, kad būtina įvertinti kilusią situaciją.

Vis tik, pasak jo, laiko pasiruošti sankcijų įvedimui ir minimizuoti nuostolius buvo užtektinai.

„Mes privalome įvertinti šią situaciją, kuri kilo. Kaip jūs puikiai žinote, situacija rutuliojosi nuo rugpjūčio mėnesio, mes turėjome keturis mėnesius laiko, kad galėtume pasiruošti, įvertinti visas aplinkybes, minimizuoti nuostolius, tartis su sąjungininkais, bet visa tai daroma tik dabar.

Klausimas: kodėl? Kodėl buvo praleista tiek laiko ir nepadaryti tie veiksmai, kuriuos dabar tenka daryti paskubomis.

Tai atsakymas būtų atitinkamas“, – kritikavo šalies vadovas.

„Aš manau, kad tai vėlgi yra žingsnis, jeigu ne atgal, tai į šoną, apie ką mes kalbame. Juk bazinis dalykas yra labai paprastas – sankcijos buvo įvestos kaip atsakas į hibridinę ataką, kuri yra Baltarusijos režimo vykdoma prieš Lietuvą. (...) Tai yra hibridinė ataka prieš Lietuvą ir mes negalima sukelti jokių dviprasmybių savo veiksmais ir elgtis nenuosekliai“, – pabrėžė G. Nausėda

ELTA primena, kad premjerė Ingrida Šimonytė, ketvirtadienį patvirtinimą apie pasiryžimą trauktis iš einamų pareigų gavusi iš užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, teigė sprendimą dėl ministrų pranešianti kitos savaitės pradžioje.

Kaip jau buvo skelbta, trečiadienį įsigaliojo JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms. Tačiau kol kas dėl teisinių niuansų trąšų tranzitas per Lietuvą toliau tęsiamas.

Šių metų rugpjūtį paskelbtos JAV sankcijos numato, kad iki šių metų gruodžio 8 d. visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“.

Po minėtos datos Lietuvoje veikiantys bankai linkę nebeaptarnauti „Belaruskalij“ atliekamų mokėjimo pavedimų.

Tuo metu „Lietuvos geležinkelių“ grupei priklausanti krovinių geležinkeliu vežimo bendrovė „LTG Cargo“ skelbia, kad gruodį teiks trąšų gabenimo paslaugas „Belaruskalij“.

Pagal galiojančią sutartį Baltarusijos bendrovė už jas atsiskaitė iš anksto.

Dėl susidariusios situacijos „Lietuvos geležinkeliai“ konsultuojasi su Lietuvos, ES ir JAV institucijomis, tarp kurių – JAV iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras (OFAC).

Skaičiuojama, kad iki šiol „LTG Cargo“ per metus vidutiniškai gabeno per 10 mln. tonų „Belaruskalij“ krovinių už maždaug 60 mln. eurų.