Gražiai prasidėjusi lietuvės ir švedo meilės istorija baigėsi skaudžiai: „Jaučiuosi diskvalifikuota mama“

Svetimtautėms mamoms sunkiau apsiginti save ir savo vaikus svečioje šalyje. Yra atvejų, kad vaikai eina patys per Švedijos teismus, pas teisėjus ir maldauja neatskirti jų nuo mamos, bet niekas vaikų neklauso. Švedijos institucijų sprendimai nekvestionuojami“, – dėstė Diana.

Pridūrė, kad du kartus kreipėsi į Strasbūro teismą, tiesa, kažkodėl pernelyg ilgai nesulaukia iš jo atsakymo, o šiuo metu ruošia kreipimąsi organizacijai Ženevoje, kuri gina moterų teises.

Kaip ir daugelyje meilės istorijų, pradžia buvo graži. Diana ir jos vyras susipažino Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje – tada, 2009 m., Vilnius buvo paskelbtas Europos kultūros sostine.

„Tuomet man buvo 25-eri, atsiėmiau savo magistro diplomą Vilniaus universitete ir po savaitės sutikau būsimą vyrą. Kai jis pasakė, kad yra matematikas, man tai pasirodė geras ženklas, – mano mamos brolis buvo matematikas, ir jis buvo labai inteligentiškas ir doras žmogus“, – prisiminė Diana.

Kurį laiką ji tikėjo, kad ir jos išrinktasis lygiai toks pats. Tik gerokai vėliau paaiškėjo, kad jis iš tų, kurie linkę kontroliuoti ir net smurtauti. Pusantrų metų lietuvaitė su švedu bendravo per atstumą, paskui išsikraustė pas jį į Švedijos miestelį Lundą, kur greitai pramoko švedų kalbos.

Sako, kad jau netrukus atsirado „raudonų vėliavėlių“, bylojusių, kad jos išrinktasis, nors ir protingas, turi tamsiųjų pusių, tačiiau jai nesinorėjo to pripažinti.

Bene pirmą kartą vyro polinkis smurtauti prasiveržė tada, kai Diana jam papasakojo, jog išėjusi į miestą atsitiktinai sutiko savo vyro ir jos vienintelį bendrą pažįstamą Lunde, su kuriuo persimetė keliais žodžiais.

„Man norėjosi pasipasakoti savo vyrui, kad štai, ir aš svetimame mieste susitikau pažįstamą žmogų, o vyras įsiuto, pradėjo mane kaltinti neištikimybe, ir sugriebęs žemiau pečių pradėjo purtyti. Taip supykęs iš pavydo vis purtydavo ir vėliau, tik aš to dar nelaikiau smurtu, nors kartais ant rankų nuo spaudimo likdavo mėlynės“, – pasakojo moteris.

Vyras norėjo, kad Diana nedirbtų ir būtų nesavarankiška, nes tuomet lengviau kontroliuoti. Stengėsi įtikinti, kad jos švedų kalbos neužtektų net paprasčiausiam darbui. Sunkiausia moteriai buvo ne sunki ekonominė padėtis, bet tai, kad turėdama du bakalauro ir du magistro diplomus bei Lietuvoje įgytos darbo patirties, turėjo nedirbti ir tik kraustytis iš vienos vietos į kitą, prisitaikydama prie vyro karjeros.

„Lietuvoje buvau aktyvi, studijavau iškart dvejose vietose ir dirbau žurnaliste. Vis dėlto stengiausi padėti vyrui daryti karjerą – galvojau, nesvarbu, kuris iš mūsų ją daro, ateityje bus gerai mūsų vaikams“, – pasakojo Diana.

2015 m. jiedu susituokė Stokholmo rotušėje, 2016 m. gimė sūnus, tačiau psichologinio smurto nesumažėjo, be to, atsirado ir fizinio.

„Norėjau tapti kuo labiau savarankiška, kad viena galėčiau suteikti vaikui gerą gyvenimą svetimoje šalyje. Nebuvo lengva, nes dešimt metų patyrus smurtą pasitikėjimas savo jėgomis yra palaužtas. Sukaupiau jėgas ir įkūriau prodiuserinę kompaniją, po intensyvaus projektų rašymo gavau pakvietimą susitikimui Švedijos nacionalinėje televizijoje.

Tačiau sutuoktinis atsisakė išleisti mane į darbo pokalbį, nes reikėjo pabūti keletą valandų su sūnumi. Sutuoktinis vaikui pinigų beveik neskirdavo, todėl įtikinau, kad mano uždirbti pinigai labai reikalingi vaikui ir šeimos gerovei.

Po ilgų maldavimų vėliau į darbo susitikimą visgi išleido, bet sakė, kad vis tiek negausiu finansavimo savo projektui, nes ir patiems švedams yra sunku jį gauti“, – pasakojo Diana.

Grasino susidorosiąs po skyrybų

Kai pašnekovė finansavimą gavo ir pradėjo dirbti su Nacionaline televizija, vyro smurto proveržių daugėjo. Namie jis nuolat stengdavosi pažeminti moterį, nors viešumoje su ja elgdavosi itin pagarbiai.

Kai Diana pasakė, kad norėtų skirtis, jis grasino, kad nusižudys, o vėliau įrėmęs peilį į kaklą grasino ją nužudysiąs, atimsiąs iš jos vaiką, ji atsidurs gatvėje ir niekas jai nepadės. Kartą suspardė žmoną vaiko akivaizdoje.

„Tiems, kurie su tuo nesusidūrę, sunku suprasti, kaip nelengva moteriai išsiskirti su smurtautoju. Jauti nuolatinę įtampą, nes nežinai, kada jį vėl ištiks pykčio priepuolis. Viską mesti ir pradėti naują gyvenimą labai sunku, nes smurtautojo tipo vyrai iš visų jėgų stengiasi atkeršyti.

Tokie vyrai pabrėžia, kad moteris be jo – niekam tikusi, pati nieko nesugeba, ir grasina, kad po skyrybų atims vaiką, namus ir suradęs susidoros“, – pasakojo Diana.

Išeiti iš namų ji ryžosi tada, kai išsigando dėl sūnaus saugumo (seniau vyras psichologiškai ar fiziškai smurtaudavo tik prieš ją). Tą rytą ji ruošė vaiką į darželį, reikėjo pasiskubinti ir ji paprašė vyro, kad šis aprengtų sūnų, nors iki tol viską darydavo pati. Vaikas tada pravirko, o vyras sugriebęs jį žemiau pečių ėmė purtyti.

Vyrui išvykus į komandiruotę Diana su sūnumi iškart apsigyveno Moterų krizių centre Švedijoje. „Pradžioje ten pasijutau kaip kokiame SPA centre, atsipalaidavau, supratau, kad visus tuos metus gyvenau kaip ant minų lauko. Taip palengvėjo, kai neliko nuolatinės įtampos dėl to, kad vyrui kažkas užklius ir jis vėl užsipuls“, – prisiminė moteris.

Dėl vyro elgesio pradėtas policijos tyrimas. Jis buvo areštuotas už smurtą, paskui paleistas, uždraudus jam artintis prie žmonos (tačiau su sūnumi bendrauti leista).

Mėnesį Diana ir dviejų metukų sūnus gyveno krizių centre. Tada ji buvo informuota, kad bus su sūnumi iškeldinta į nedidelį miestelį ir turės ten toliau slėptis ir informuoti institucijas, kad slepiasi pakankamai gerai. Jai buvo rekomenduota atsisakyti televizinių projektų ir imtis paprasto nekvalifikuoto darbo, kai tuo tarpu smurtavęs vyras turėjo teisę gyventi įprastą gyvenimą.

„Mano senelis okupantų buvo ištremtas su šeima į Sibirą, ir neturėjo teisės gyventi oraus gyvenimo savo namuose, nors nieko bloga nepadarė visuomenei. Aš ir mano sūnus taip pat nieko blogo nepadarėme, išskyrus tai, kad palikome smurtaujantį tėvą.

Buvo labai keista sužinoti, kad valstybėje kaip Švedija aukos turi slėptis, kol bus surastos, o nusikaltėliai toliau smurtauja“, – pasakojo Diana.

Susirado butą netoli sūnaus darželio, tačiau išsikrausčiusi negalėjo dirbti, nes dėl saugumo buvo priversta su vaiku likti nuomojamame bute 24 val. per parą.

Negalėdama dirbti ir negaudama pajamų privalėjo viena išlaikyti vaiką ir mokėti visus mokesčius, o sutuoktinis turėjo teisę net pasisavinti vaiko pinigus, tiesa, ta išmoka nebuvo didelė.

Vyro kaltės nepripažino

Su šeima susitiko socialinė darbuotoja, kuri iškart buvo vyro pusėje – pasak Dianos, jis sugeba atrodyti reprezentatyviai.

Prasidėjus teismams visa vaiko globa pirmiausia buvo skirta mamai, tačiau vėliau viskas pakrypo kita linkme.

Moteris apkaltinta planavimu pagrobti vaiką ir išvežti į Lietuvą.

„Kadangi tuo metu dirbau su TV projektu Lietuvoje, nuolat vykdavau ten, o sūnų imdavau kartu – Švedijoje net neturėjau kur jo palikti. Sūnus buvo pramokęs lietuvių kalbos, juk su juo taip bendravo močiutė, kiti giminės, bet tai nereiškia, kad ketinau jį išsivežti ir neberodyti jo tėvui, kaip kad jis mane kaltino.

Tačiau socialinė darbuotoja apkaltino mane, o teismas nedarė papildomos analizės“, – pasakojo Diana.

Vyro kaltė dėl smurto prieš žmoną nebuvo pripažinta – teigta, kad nepakanka įrodymų, nors Diana buvo pateikusi garso įrašų, už kuriuos jis ir buvo areštuotas.

„Greitai žlugo mano tikėjimas, kad Švedijos teismuose ir kitose institucijose viskas vyksta civilizuotai ir teisingai. Teismai labiau linksta į vietinio gyventojo pusę, o ir man skirtos advokatės (jų pakeitėme kelias) nelabai stengėsi man, svetimšalei, padėti. Aš buvau diskvalifikuota kaip mama“, – aiškino Diana.

2019 m. pavasarį vaiko, kuriam tada tebuvo 3,5 m., globa skirta tėvui, o mamai leista su juo matytis keturis kartus per metus atostogų metu.

Tai buvo galutinis teismo sprendimas. Pagrindinės buvo trys priežastys – pirma, moteris kalbėjo, kad sutuoktinis smurtauja, tačiau kai tam nerasta užtektinai įrodymų, tad ji apkaltinta šmeižtu.

Antra, vyro materialinė padėtis buvo geresnė, nes mama mažiau dirbp ir rūpinosi vaiku. Trečia, atidavus sūnų mamai, jis gali būti išvežtas į Lietuvą, nepaliekant tėčiui galimybių su juo bendrauti.

Vaikas pyksta ir negali atsitraukti

Diana dėl susitikimų su sūnumi su buvusiu vyru stengiasi susitarti gražiuoju, tačiau buvęs sutuoktinis tarsi žaidžia „duosiu-neduosiu“. Pavyzdžiui, sako, jog rytoj jiedu galės susitikti, paskui savo planus pakeičia ir laiką perkelia kitai dienai.

„Per tuos dvejus metus, kai vaikas gyvena su tėvu, mes, suprantama, nutolome. Manau, vyras sūnų nuolat prieš mane nuteikinėja – dabar, kai susitinkame, vaikas į mane pradžioje žiūri nusigandęs, kaip į kokią raganą. Po kurio laiko jo galvelėje tarsi kažkas persisuka, tada jau jis mane apsikabina, įsikimba ir nebenori paleisti. Net ir valgyti gaminu, laikydama jį ant rankų“, – susigraudino Diana.

Apie savo bei kitų emigracijoje vaikų netekusių moterų patirtį ji sukūrė dokumentinį filmą „Pirmosios klasės pilietis“ (angl. „First Class Citizen“). Filme teigia, kad pradėjus jį kurti tikslas buvo padrąsinti moteris, kad ryžtųsi palikti smurtaujančius vyrus. Tačiau vėliau viskas pakrypo taip, kad norėjosi moteris perspėti, jog pabėgusios nuo smurtautojo jos rizikuoja netekti savo vaikų.

Vyrai kartais šitaip keršija

VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktorė dr. Dalia Puidokienė teigė, kad jų įstaiga, teikianti kompleksinę (psichologinę, teisinę, socialinę) pagalbą nukentėjusiems nuo smurto žmonėms, tarp jų ir šio straipsnio herojei Dianai, ne kartą susidūrė su panašiais atvejais, kai į užsienį iš meilės išvykusios moterys vėliau kenčia dėl nesėkmingai pakrypusių santykių.

Nors Lietuvoje labiau linkstama manyti, kad vaikų po skyrybų moterims neatiduoda musulmonai, pasitaiko ir taip besielgti norinčių europiečių – vokiečių, italų ir kt.

„Dianos istorijoje atsiskleidžia visas smurto mechanizmas – žmogus izoliuojamas, įtraukiami vaikai ir jais manipuliuojama, naudojamos įvairios psichologinio smurto technikos. Tai klasikinis išnaudojimo pavyzdys“, – sakė D.Puidokienė.

Pridūrė, kad tokioms istorijoms bendra tai, jog vyrai vaikus nori prisiteisti labiau ne dėl to, kad šie jiems itin svarbūs, o dėl to, kad parodytų moterims savo pranašumą ir jas nubaustų už tai, jog jiems nepakluso. Dažnai dar prieš skyrybas smurtautojai grasina: „Jei tu nedarysi to, kas liepiama, vaiką iš tavęs atimsiu“, ir daro viską, kad taip ir būtų.

„Labai apmaudu, bet praktika rodo, kad kiekvienos šalies institucijos labiausiai linkusios stoti į savo piliečių pusę, o atvykėliai lieka už borto“, – teigė specialistė.

Išsigandusios dėl to, kad neteks vaiko, LR pilietės ieško pagalbos ir Lietuvoje, pavyzdžiui, Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, tačiau pagalbos nesulaukia – tarnybos vengia kištis į užsienyje vykstančius procesus. Teisybės dėlei reikia pridurti, kad ir užsienio institucijos neturėtų kištis į analogiškus teismo procesus, jei tie vyktų Lietuvoje.

Tad ar Dianos istorijos perspektyvos liūdnos? „Mes jai padėsime, kiek galime, ir norėtųsi tikėtis geriausio, bet visgi sunku kažką padaryti, kai teismo sprendimas jau priimtas.

Nesvarbu, kokioje šalyje tokie dalykai vyktų, labai norėtųsi, kad specialistai didžiausią dėmesį skirtų vaiko interesams. Dažnai girdėti, kad po tokių skyrybų vaikais daugiau rūpinasi močiutės, kurios gal ir labai mylinčios, bet mamų vis tiek neatstoja“, – sakė D.Puidokienė.