Gyventojams suraitė šimtus protokolų už neteisingą šiukšlių išmetimą: tikisi, kad baudos išmokys rūšiuoti

Ar gresiančios baudos padeda išmokti tinkamai rūšiuoti atliekas? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Ryto Espresso“ kalbėjo Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovu Almontu Kybartu.

Pašnekovo manymu, dabartinė rūšiavimo sistema tampa vis patrauklesnė. Tačiau vis dar nepakankamas atstumas nuo gyvenamosios vietos iki rūšiavimo konteinerių, tokių objektų tankis galėtų būti dažnesnis. Visgi didžiausia problema – aiškios rūšiavimo sistemos instrukcijos nebuvimas.

Kadangi savivaldybėms palikta nuspręsti dėl rūšiavimo tvarkos, kyla ginčai, nesutarimai.

Gyventojams sakoma: „Rūšiuokite plastiką“. Nors vietoje to, galėtų įvardyti konkrečiau, pavyzdžiui, paraginti rūšiuoti plastikines pakuotes. Jei būtų viena ir ta pati instrukcija visuose miestuose, atliekų rūšiavimas būtų paprastesnis.

„Kitą kartą neaišku, iš ko daiktas yra padarytas, bet jei yra parašyta „plastikas“ arba „popierius“, tai sprendžia pagal savo supratimo lygį“, – aiškino jis. Asociacijos nuomone, jei būtų konkrečiai nurodyta, kaip yra rūšiuojamos plastikinės, stiklinės, popierinės pakuočių atliekos, žmonėms taptų daug aiškiau.

„Mes labai kviečiame ir norime, kad būtų suvienodinta atliekų rūšiavimo sistema, būtų apsispręsta, kaip tai daryti ir visiems taptų aiškiau“, – pridūrė A.Kybartas.

Šiuo metu į specialius rūšiavimo konteinerius patenka apie 30–40 proc. mišrių atliekų ir kitų atliekų, kurios yra neperdirbamos ir yra sudeginamos. Reikia turėti omenyje, kad tokių konteinerių aptarnavimas yra brangesnis, nes reikia rūšiuoti atliekas pagal jų tipą.

„Didžiausia rykštė yra popieriniai rankšluoščiai, tualetinis popierius. Tai yra popierius, bet jis iš tiesų yra neperdirbamas. Jis gali būti arba perdirbamas tik biodegradavimo būdu kaip maisto atliekos, arba sudeginamas“, – dėstė pašnekovas. Tokią atlieką perdirbti yra neįmanoma.

Kalbėdamas apie piktybinį atliekų nerūšiavimą arba rūšiavimą ne taip, kaip reikėtų, jis atkreipė dėmesį, kad to dar yra. Daugiausia ten, kur mažiau didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių.

„Kaip ir šį savaitgalį, vaikštinėdamas po Panevėžio apylinkes, netoli Nevėžio, patikrinau rūšiavimo konteinerį kaimo vietovėse. Net ir nudvėsusių gyvūnų liekanų radau, kaulų“, – radiniais stebėjosi radijo laidos dalyvis.

Už tokius pažeidimus turėtų būti baudžiama, patikino jis. Tačiau tie, kurie atliekas sumaišo nepiktybiškai, turėtų būti geriau edukuojami atliekų tvarkytojų, savivaldybės atstovų. Čia didelį darbą atlieka ir gamintojai, importuotojai, kurie edukacijai skiria daug dėmesio.

Kiek veiksmingos baudos? „Manau, kad prevencija ir baudos tikrai turėtų padėti, ypač su piktybiškai besielgiančiais gyventojais, kurie į rūšiavimo konteinerį ateina ir sumeta statybines atliekas arba visai ne tokio tipo ir tikisi, kad jas sutvarkys gamintojų, importuotų organizacijų pinigais.

Baudos yra būtinos, bet, kaip minėjau prieš tai, turi būti labai stipriai padirbėta su viena rūšiavimo instrukcija“, – mintimis dalijosi A.Kybartas.

Vilniaus miesto savivaldybei nusprendus maisto atliekas rinkti oranžiniuose maišeliuose, metamus į mišrių atliekų konteinerį, gyventojai turėjo išmokti, kaip rūšiuoti kitaip. Neabejojama, kad maisto atliekos ateityje bus renkamos specialiuose konteineriuose, o sostinės sprendimas – kompromisinis.

Tačiau kyla klausimas ir dėl patogumo – mat tokie maišeliai dalinami nepatogiu būdu ir kai kuriems gyventojams jų gauti taip lengvai nepavyksta.