Indrė Genytė-Pikčienė: dėl „Teltonikos“ situacijos skaudžiausias smūgis suduotas ilgalaikei Lietuvos ekonominei raidai

Ekonomistės teigimu, tokio tipo investicijos į pažangias ekonomines veiklas yra priešnuodis „vidutiniųjų pajamų spąstų“ grėsmėms.

„Jei Lietuvai nepavyks transformuotis į aukštos pridėtinės vertės ir išmanias paslaugas teikiančią ekonomiką, užklimpsime, strigsime ir Lietuvos sėkmės istorijomis pasaulį stebinantis augimas išsikvėps“, – pranešime pažymėjo I. Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, tokios investicijos, kaip „Teltonikos“ projektas, Lietuvos transformacijai į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką yra ypač svarbios. Tuo tarpu reputacinės žinutės apie užstrigusį 3,5 mlrd. eurų projektą yra ypač žalingos šalies investiciniam klimatui tikina I. Genytė-Pikčienė.

„Jos ne vien sukurtų Lietuvai aktualioms konkurencingumo grėsmėms atsparią alternatyvą, bet ir padidintų trauką tiesioginėms užsienio investicijoms, keistų eksporto struktūrą ir geografiją“, – teigė ji.

„Biurokratizmo ir apgailėtinų intrigų pelkėje užklimpo ir strigo 3,5 mlrd. eurų verlo investicijos“ - tokio kalibro žinutės neigiamų pasekmių šleifas gali būti ilgalaikis ir itin kenksmingas investiciniam klimatui“, – pridūrė ji.

Šiaulių banko vyr. ekonomistė pažymi, kad sprendžiant šią problemą būtina iš naujo atkreipti dėmesį į kalbas apie biurokratinę naštą, tarpinstitucinių intrigų liūnus ir imtis radikalių priemonių.

„Tokiai mažai, atvirai ir daug objektyvių konkurencinių pranašumų neturinčiai ekonomikai – lankstumas ir verslo sąlygos – ne prabanga, o būtinybė judėti į priekį“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

ELTA primena, kad „Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovas A. Paukštys penktadienį pranešė, jog šalyje trūkstant elektros pajėgumų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIM) stabdant žemės paskirties keitimą į skirtą pramonei, aukštųjų technologijų įmonė „Teltonika“ stabdo Taivano puslaidininkių lustų gamyklos statybas Vilniuje.

„Stabdomos Teltonika THTH aukštųjų technologijų parko 10 gamyklų investicijos 55 ha teritorijoje, kurias buvo numatyta įgyvendinti iki 2028 m.“, – teigė jis. 

Pasak A. Paukščio, sustabdžius statybas, nebus sukurta 6 tūkst. darbo vietų su vidutiniais 10 tūkst. eurų per mėnesį atlyginimais, kasmet nebus sukurti keli milijardai eurų Lietuvos bendro vidaus produkto (BVP) ir nebus sukurta nauja Puslaidininkių Lustų pramonė Lietuvoje – teks nutraukti projektavimo paslaugų pirkimo sutartį iš Taivano lustų gamykloms.   

Verslininko teigimu, pagrindinė to priežastis – Lietuvoje trūksta 63 megavatų (MW) galios elektros pajėgumų, kuriuos įrengti iki 2027 m. „nebeliko vilties“, nepaisant to, kad EIM įmonei žadėjo „žalią“ koridorių investicijoms. Taip pat, anot A. Paukščio, per ilgai trunka žemės sklypų statyboms paskirties keitimas į pramoninę.

Anot „Teltonikos vadovo“, Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) prašyta įrengti elektrinę, kuri elektrą gamintų iš gamtinių dujų, tačiau to neleidžia aplinkosauginiai reikalavimai.

Tuo metu Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ tvirtina, jog kliūčių tiekti elektros energiją bendrovės „Teltonika“ aukštųjų technologijų parkui Vilniuje, nėra.