Iš 270 mln. eurų Lietuvos banko pelno - vos 13 mln. eurų į šalies biudžetą (papildyta Lietuvos banko komentaru)

(8)

Paaiškėjo skandalingas faktas: Lietuvos bankas, valdantis turto už 17 mlrd. eurų, pernai uždirbo 270 mln eurų pelno, taiau šalies biudžetą papildys vos 13 mln. eurų.

„Kaip jūs vertinate Lietuvos banko veiklą? Lietuvos bankas valdo 17 mlrd. visų mūsų mokėtų pinigų, tiek turto. Pernai į biudžetą Lietuvos bankas neįnešė nei vieno cento, nei vieno cento, absoliučiai.

Šiemet jis taip pat planuoja nei vieno cento neįnešti nuo 17 mlrd. turto. Kaip jūs vertinate tokią Lietuvos banko veiklą? Ar planuojate imtis kokių nors veiksmų?

Gal perimkite tą turtą iš Lietuvos banko į Finansų ministeriją - gal geriau sugebėsite investuoti negu Lietuvos bankas?" - kovo pabaigoje finansų ministrės Gintarės Skaistės pasiteiravo parlamentaras Valius Ąžuolas.

G.Skaistė atkirto, esą pastarieji metai visiems centriniams bankams Europoje buvo gana sunkūs. Didžioji dalis Europos centrinių bankų patyrė nuostolių dėl to, kad už komercinių bankų laikomas lėšas turėdavo mokėti Europos Centrinio Banko nustatytas palūkanas.

Didžioji dalis centrinių bankų Europoje buvo apskritai nuostolingi, Lietuvos bankas nuostolio išvengia, tačiau ir pelno negauna, todėl esą į biudžetą nieko ir neįneša.

Tačiau dabar paaiškėjo naujų faktų, atskleidžiančių, kad arba finansų ministrė nežino tiesos, arba nenori jos atskleisti.

„Jūs šiek tiek suklydote, anksčiau atsakydama į mano klausimą dėl Lietuvos banko uždirbtų pinigų, kad jie nieko neuždirbo, todėl ir į biudžetą neįmokėjo nė cento ir šiemet žada neįmokėti nė cento, bent jau biudžeto projekte taip yra pateikta.

Vakar paaiškėjo, kad Lietuvos bankas uždirbo 270 mln., bet, pasirodo, įstatymas jiems leidžia mokėti tiktai 13 mln. nuo tos sumos į Lietuvos biudžetą.

Tai ar jūs planuojate imtis iniciatyvos pakeisti tą įstatymą, kuris atleidžia banką nuo mokėjimo į Lietuvos biudžetą faktiškai, nes ašaros yra 13 mln., ar vis dėlto eisite kitu keliu - geriau didinsite mokesčius paprastiems žmonėms, bet Lietuvos banko milijonų neliesite?" - praėjusią savaitę į G.Skaistę dar kartą kreipėsi V.Ąžuolas.

„Atsiprašau, vakar dalyvavau tik pirmo klausimo svarstymo metu, todėl tolesnių diskusijų negirdėjau. Su jūsų minima informacija susipažinsiu.

Matyt, Lietuvos bankas yra nepriklausoma institucija ir jeigu yra intencijų keisti su Lietuvos banku susijusius įstatymus, reikia gauti ir Europos Centrinio Banko poziciją.

Tai turbūt jums yra žinoma, todėl dėl bet kokių pakeitimų, jeigu ir būtų tokių iniciatyvų iš bet kokių subjektų, taip pat ir Seimo narių (jūs taip pat turite tokią galimybę), tai reikėtų, matyt, gauti poziciją ir iš europinių institucijų", - atsakė G.Skaistė.

Papildymas
 

Lietuvos banko Korporatyvinių paslaugų departamento direktorės Ugnės Šaltenytės komentarą.

Lietuvos bankas 2023 metais uždirbo 23,65 mln. Eur audituoto grynojo pelno, kurio nereikėtų painioti su iš investuojamo finansinio turto pernai sugeneruota 231 mln. Eur grąža.

Lietuvos banko grynasis pelnas apskaičiuojamas vadovaujantis finansinės apskaitos principais1 ir jį lemia ne tik investavimo rezultatai, bet ir visa kita Lietuvos banko veikla (pinigų politikos, dalyvavimo Eurosistemoje, priežiūros, mokėjimų, grynųjų pinigų ir kitos veiklos pajamos ir išlaidos). Į valstybės biudžetą pervedamos Lietuvos banko pelno įmokos dydis priklauso nuo uždirbto grynojo pelno.

Lietuvos bankas šiemet į valstybės biudžetą pervedė 14,38 mln. Eur pelno įmoką. Ji apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo nuostatomis, kurios numato, kad Lietuvos banko įmoka į valstybės biudžetą neturi viršyti sumos, kuri lygi 70 proc. apskaičiuoto paskutinių trejų pasibaigusių finansinių metų Lietuvos banko pelno (nuostolio) vidurkio.

Lietuvos bankas pernai taip pat suformavo 130 mln. Eur atidėjinių rizikoms. Taip buvo iš dalies atstatytas šių atidėjinių panaudojimas 2022 m., kai Lietuvos bankas, kaip ir dauguma Eurosistemos centrinių bankų, patyrė nuostolius (164 mln. Eur), ir juos padengė iš ankstesniais metais suformuotų atidėjinių rizikoms.

Svarbu paminėti, kad atidėjinių formavimas yra būtina atsakingo finansinio turto valdymo dalis, nes tiek finansinio turto investavimas, tiek pinigų politikos operacijos turi susijusias finansines rizikas. Galimiems nuostoliams amortizuoti yra stiprinamas kapitalas ir sudaromi atidėjiniai.

  1. Lietuvos bankas finansinę apskaitą tvarko ir metines finansines ataskaitas sudaro vadovaudamasis Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiosios tarybos patvirtintomis ECB gairėmis (ES) 2016/2249 dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (ECB/2016/34), Lietuvos banko įstatymu ir Lietuvos banko valdybos patvirtinta Lietuvos banko apskaitos politika.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder