Iškreipta teisingumo sistema

Apklausų duomenimis, teismų sistema Lietuvoje pasitiki 15-20 proc. gyventojų, o ES vidurkis, „Eurobarometro" duomenimis, yra maždaug 53 proc. Tai akcentuoja prof. V.Vilimas, pasak kurio, pas mus teismais pasitiki tik ta „sava" visuomenės dalis, kurią teismai aptarnauja. Kodėl ši problema iškilo? Profesorius siūlo prisiminti 1990 m. kovo 11 d. įsigaliojusį Laikinąjį Pagrindinį įstatymą, kuris buvo tarsi Konstitucijos pirmtakas.

„Laikinajame Pagrindiniame įstatyme, kuris buvo savotiška Konstitucija, buvo aiškiai suformuluota, kad teisėjai valstybėje yra renkami: „Lietuvos teismai sudaromi iš renkamų teisėjų ir teismo tarėjų". 1990 m. kovo 24 d. buvo priimtas Teismų įstatymas, 1990 m. liepos 27 d. - Prokuratūros įstatymas. D

ar prieš Konstitucijos priėmimą. Priimti įstatymai garantavo piliečiams teisę tiesiogiai arba per savo atstovus dalyvauti valstybės valdyme. Tokią teisę jiems suteikė demokratiškais pagrindais formuojami teismai ir savarankiška nepriklausoma prokuratūra, reaguojanti į piliečių pareiškimus, skundus vykdant visų valdžios grandžių veiklos priežiūrą", - akcentavo V.Vilimas.

Jis priminė, kad Laikinasis Pagrindinis įstatymas gyvavo iki 1992 m. spalio 25 d. - iki naujos Konstitucijos priėmimo.

„Reikia pastebėti, kad prieš priimant naują Konstituciją ir netgi ją priėmus savo veiklą išvystė buvusi sovietinė nomenklatūra. Taip pat - ir teisininkų korpusas. Jokios liustracijos nebuvo. Jie pamatė, kad šalyje valdžia slysta iš rankų, perspektyvoje jau šmėžavo privatizacijos ir žemės reformos kontūrai, todėl nusprendė veikti neatidėliotinai. Pradėta nuo Laikinojo Pagrindinio įstatymo revizijos. Sovietinių teisininkų įtikinti Aukščiausiosios Tarybos deputatai 1992 m. vasario 6 d. inicijavo naujo Teismų įstatymo priėmimą. Jame visuomenės atstovai pašalinti iš teismų sistemos.

Naujam Teismų įstatymui priimti reikėjo 2/3 deputatų balsų. Įstatymo priėmimo metu užsiregistravo 101 deputatas, sąraše buvo 131. Įstatyme atsirado nuostata, kad teisingumą Lietuvoje vykdo tik teisėjai profesionalai. Už šį pakeitimą balsavo 86 deputatai, o reikėjo 87,33 balso. Projektas turėjo būti atmestas, bet balsavimas buvo įskaitytas", - dėstė profesorius.

Pasak jo, „patvarkius" teismus pagal sovietinės nomenklatūros poreikius, liko išspręsti dar vieną problemą, kuri trukdė vykdyti užmačias privatizatoriams. Ta problema buvo prokuratūra.

„Šiuo reikalu užsiėmė jau naujai išrinktas Seimas. Skubėta neutralizuoti šią instituciją. Vėl suveikė profesionalai. Jie į Konstitucijos projektą įrašė, kad po to, kai Konstitucija referendumu bus priimta, Seimas 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali pakeisti kai kurias nuostatas. Taip pat ir 118 Konstitucijos straipsnį, susijusį su prokuratūra. Turėtas tikslas apriboti prokuratūros galias. Tai patvirtino tolimesnė įvykių eiga.

Seimas vietoj 118 Konstitucijos straipsnio pirmiausiai ėmėsi Prokuratūros įstatymo. Nors turėjo daryti atvirkščiai. Taip 1994 m. spalio 13 d. atsiranda naujas Prokuratūros įstatymas, priimtas Seime paprasta balsų dauguma. Teismai gavo pastiprinimą, po savo sparnu priglaudę prokuratūrą, kuri iki tol privalėjo vykdyti visų valdžios grandžių priežiūrą, tarp jų - ir teismų", - pasakojo profesorius.

Tačiau, anot jo, dar reikėjo pakeisti ir Konstitucijos 118 straipsnį, o tam buvo būtini 94 Seimo narių balsai.

„2002 m. rugsėjo 17 d. per pirmą balsavimą pritrūko 15 balsų, todėl kitas balsavimas turėjo būti tik po metų. Tačiau nesismulkinta - 2002 m. spalio 1 d. įvyko antras balsavimas. Taigi, straipsnio pakeitimas buvo niekinis, bet jis puikuojasi mūsų Konstitucijoje.

Po teismų ir prokuratūros pertvarkos nesustota. Konstitucinis Teismas 2006 m. birželio 6 d. pasiskelbė esantis teisminė institucija - penktoji teismų pakopa, nors Konstitucija jam tokių teisių nesuteikė. Taip buvo atvertas kelias didžiajai korupcijai - prekybai įstatymais, teismų sprendimais bei valstybiniais užsakymais", - pabrėžė V.Vilimas.

Teisingumo problemas, anot jo, įmanoma išspręsti tik atlikus veiksmus, kurie buvo numatyti Laikinajame Pagrindiniame įstatyme.

„Pirma, reikia teismų sistemą sutvarkyti demokratinių valstybių pavyzdžiu - įteisinti visuomenės atstovus teismuose. Antra, reikia įteisinti nepriklausomą teisingumo priežiūros instituciją. Prokuratūra netiktų, nes jau suaugusi su sistema, turėtų būti nauja institucija. Trečia - apriboti valstybės narių dvigubą pareigybę: darbą Vyriausybėje ir Seime, nes tokia galimybė prieštarauja valdžių pasidalijimo principui", - reziumavo prof. V.Vilimas.