Išsikėlę tikslą tapti klimatui neutraliais Lietuvos miesteliai gali tapti atsinaujinančios energetikos lyderiais

Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos duomenimis, miestai yra atsakingi už 75 proc. pasaulyje išmetamo anglies dvideginio (CO₂), tad siekiant Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslų miestai yra skatinami kuo greičiau pereiti prie aplinkai draugiškesnės atsinaujinančios energetikos

Lietuvos miesteliai taip pat turi potencialo tapti klimatui neutraliais, bet kol kas tam trūksta iniciatyvos – sako Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorė Urtė Daškevičiūtė.

Pastaraisiais metais šalyje vykstantis vėjo energetikos bumas, pasak U. Daškevičiūtės, yra ne trumpalaikis reiškinys, o nuosekli vystomų vėjo elektrinių parkų plėtra.

„Lietuvoje šiuo metu yra instaliuota 660 megavatų (MW) galios vėjo elektrinių – du kartus daugiau nei prieš dešimtmetį. Jei anksčiau vėjo energetikos plėtra labiau priminė amerikietiškus kalnelius, tai artimiausiu metu turėtume stebėti stabilų augimą. Netrukus instaliuotos galios statistikoje pamatysime augimo šuolių, kurie tik dar labiau paskatins vėjo energetikos plėtrą šalyje“, – teigia LVEA vadovė.

Vėjo energetika šiandien yra pigiausias elektros energijos šaltinis, prie kurio galėtų pereiti miestai bei miesteliai. Pasak U. Daškevičiūtės, miestelių įsitraukimas į vėjo energetikos plėtrą būtų ne tik jiems patiems naudingas, bet ir padėtų siekti Lietuvos bei Europos žaliojo kurso tikslų.

„Jei norime tapti „žalia“ šalimi, reikėtų pradėti nuo prie atsinaujinančios energetikos pereinančių bendruomenių – miestai ir miesteliai, šalia kurių plėtojami vėjo elektrinių parkai, galėtų išsikelti tikslą tapti „žalesni“ ir naudoti vėjo jėgainių gaminamą elektrą. Bent vienas toks miestelis taptų pavyzdžiu kitiems, o prie idėjos prisijungiant daugiau bendruomenių sparčiai judėtume žaliojo kurso link“, – sako ji.

Galėtų patenkinti elektros energijos poreikį

Pasak LVEA vadovės U. Daškevičiūtės, vienas iš bene paprasčiausių būdų Lietuvos miestams tapti klimatui neutraliems yra pasirašyti fizines elektros energijos pirkimo sutartis (EEPS, angl. Power Purchase Agreement) su vėjo elektrinių parkų vystytojais.

Iki šiol tai nebuvo daryta dėl keleto priežasčių: iniciatyvos ir tinkamų skatinimo priemonių stokos, teisinių kliūčių.

„Nutiesus tiesiogines elektros tinklų linijas iš gretimų vėjo elektrinių parkų, miestai galėtų užsitikrinti stabilią ir mažesnę nei rinkos elektros energijos kainą bent 10-iai metų į priekį. Mažų miestelių elektros energijos poreikius atsinaujinanti energetika jau netrukus galės visiškai patenkinti, tad tokios sutartys vietos gyventojams būtų labai naudingos“, – pasakoja U. Daškevičiūtė.

Be to, jei šalia miestų bei miestelių vystomi vėjo elektrinių parkai atneštų tiesioginės naudos jų gyventojams – būtų sudarytos sąlygos jiems naudotis čia pat pagaminta elektros energija, sparčiau kistų bendruomenių požiūris tiek į vėjo energetiką, tiek į žaliąjį kursą: atsirastų didesnė vietos gyventojų atsakomybė, palankumas žalio miestelio vizijos įgyvendinimui.

Pasak LVEA direktorės, vėjo energetikos ir šalies miestelių draugystė turėtų būti skatinama ne tik pačių miestelių ar vėjo elektrinių parkų vystytojų iniciatyva, bet ir valstybės lygiu.

Pavyzdžiui, 2015–2020 m. JAV miestai pasirašė 335 susitarimus pirkti energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Susitarimų bendra galia siekia 8,28 gigavatų (GW), kas yra dvigubai daugiau nei visa Lietuvoje instaliuota elektros energijos gamybos galia. 90 proc. miestų įsigytų atsinaujinančiosios energijos pajėgumų buvo įsigyta pagal sudarytas fizines EEPS, kai yra tiesiama tiesioginė elektros tinklo linija nuo vėjo elektrinių parko iki jau miestui priklausančio elektros energijos „pristatymo taško“.

Fizinės EEPS suteikia vietos valdžios institucijoms galimybę energiją tiesiogiai pirkti iš didelių projektų, o tai reiškia, kad šie sandoriai gali būti ekonomiškai naudingesni palyginti su kitomis pirkimo galimybėmis, pavyzdžiui, bendruomenės saulės energijos projektais arba žaliaisiais tarifais.

Dėl to tokios sutartys JAV yra populiariausias miestų pasirinkimas siekiant tapti klimatui neutraliems.

„Tokių projektų skatinimas nebejotinai Lietuvai taip pat padėtų siekti Energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytų tikslų. Be to, investicijos į vėjo elektrinių parkus atsiperka ne tik pigesne elektros energija ir mažesniu poveikiu aplinkai, bet ir naujomis darbo vietomis, pritrauktomis investicijomis, sumokėtais mokesčiais į savivaldybių biudžetus. Nuo to geriau visiems – tiek miesteliams, tiek jų gyventojams, tiek visai valstybei“, – aiškina U. Daškevičiūtė.

Siekis, kad Lietuvos miesteliai žengtų žaliuoju keliu, numatytas bent keliais lygmenimis.

LR Vyriausybės programoje numatytame projekte „Tvarūs ir pasiekiami miestai“ iškeltas tikslas turėti pirmą klimatui neutralų ir beatliekį Lietuvos miestą iki 2030 m. Iniciatyvos įgyvendinimu rūpinasi ir devynių LR Seimo narių įsteigta laikinoji parlamentinė grupė ,,Žaliosios savivaldybės 2030“, kurios tikslai dar ambicingesni – pasiekti, jog iki 2030-ųjų bent viena Lietuvos savivaldybė įgytų žaliojo miesto statusą Europos Sąjungos, o trys – nacionaliniu lygiu.

Lietuvoje iškelti tikslai yra Europos Komisijos vieningos žaliosios strategijos dalis. Europos Komisijos užmojis – 100 klimatui neutralių Europos miestų iki 2030 m. Būtent šie miestai taps Europos miestais-inovaciniais centrais, kurie turėtų padėti iki 2050 m. tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu.

Rodo pavyzdį ir Europai

Metų pradžioje patvirtintame 2021–2030 m. Tauragės strateginiame plėtros plane numatyta, kad iki dešimtmečio pabaigos miestas taps klimatui neutraliu. Pasak Tauragės mero Dovydo Kaminsko, siekti ambicingo tikslo skatina jau šeštus metus vykdomi intensyvūs darbai žalumo srityje.

„Šiuo metu ant viešųjų pastatų stogų yra įrengtos 24 saulės elektrinės, kitąmet planuojame atnaujinti dar 5 stambius energetiškai neefektyvius pastatus. Rajone liks tik keli mažesni neatnaujinti pastatai. Reformuojame ir miesto viešąjį transportą, kuris yra nemokamas, – didiname elektrinių autobusų kiekį. Prieš kelerius metus modernizavome gatvių apšvietimą – senus šviestuvus pakeitėme LED lempomis. Planuojame ir nuotolinę saulės elektrinę, kurios elektros energijos pakaks daliai gatvių apšviesti“, – planais dalijasi D. Kaminskas.

Nors Tauragės rajone veikia bene didžiausias šalyje vėjo jėgainių parkas, iš jo miestas kol kas elektros energijos neperka, bet palaiko tolesnę jo plėtrą.

„Viešosioms įstaigoms perkame elektros energiją centralizuotai, pastarąjį kartą nebuvo galimybės pasirinkti žalios elektros energijos, tačiau kito pirkimo metu tikrai svarstysime rinktis aplinkai draugiškesnį variantą. Išties nuo vartotojų priklauso, kokią elektros energiją naudoti, – viešasis sektorius yra linkęs rinktis žaliąją energetiką, taip pat elgtis gali ir privatūs gyventojai, patys priimantys sprendimą dėl elektros tiekėjo.

Džiaugiamės, kad Tauragės gyventojai aktyviai naudojasi parama, skiriame saulės elektrinėms įrengti, šildymo katilams keisti“, – pasakoja meras.

Pasak jo, nors iš pradžių netrūko gyventojų ir politikų skepticizmo, kai Tauragė pradėjo plėtoti ir diegti žalesnes iniciatyvas, šiuo metu jau yra daugiau palaikančių ir suprantančių.

„Kai kurie sako, kad Tauragė pasaulio nepakeis, bet, mano nuomone, galime būti puikus pavyzdys tiek Lietuvai, tiek Europai. Augantis susidomėjimas darniu vystymu, žaliąja energetika tik patvirtina, kad esame teisingame kelyje“, – sako D. Kaminskas.

Poveikį aplinkai vertinančios organizacijos „Carbon Disclosure Project“ (CDP) duomenimis, šiuo metu per 100 pasaulio miestų jau naudoja ne mažiau nei 70 proc. elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių šaltinių.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder