„Pastaraisiais metais, o ypač šiemet, konkursai į Lietuvos aukštąsias mokyklas kur kas mažesni nei į stiprias, prestižines gimnazijas“, – teigia žurnalo autoriai.
„Šalies universitetuose inžinerijos studijų programose konkurencija buvo minimali – į vieną valstybės finansuojamą vietą pretendavo vidutiniškai 1,14 pretendento, į vieną vietą teisės studijų programose – 1,84 pretendento, medicinos studijų programose – 1,94 pretendento, sporto studijų programose – 2,45 pretendento, verslo ir viešosios vadybos studijų programose – 3,76 pretendento.
Ir čia pavardinome kryptis, kur konkurencija ir konkursai tarsi ir didesni, bet iš tikro daug kur jie sukasi apie vieną pretendentą į vieną studijų vietą, o kai kur net 0,8–0,9 pretendento į vieną valstybės finansuojamą studijų vietą“, – rašoma pranešime.
Tuo metu konkurencija, stojant į prestižines šalies gimnazijas, kaip skelbiama žurnale, yra kur kas didesnė.
„Norinčiųjų patekti į Vilniaus licėjų šiemet buvo tiek daug, kad susidarė konkursas – 4,8 pretendento į vieną vietą. Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje į vieną vietą pretendavo po 4,21 pretendento, o Vilniaus M. Biržiškos gimnazijoje – net 4,81 pretendento. Išties sunku šiemet patekti buvo ir į Vilniaus jėzuitų, ir į Vilniaus Vytauto Didžiojo, ir į Vilniaus S. Daukanto, ir į Vilniaus Gabijos gimnazijas“, – nurodoma pranešime.
Situacija, kaip teigiama, panaši ir Kaune. Stipriausiose šio miesto gimnazijose konkursai esą siekė po 3–4 pretendentus į vieną vietą.
„Kalbame apie tokias mokyklas, kaip Kauno technologijos universiteto gimnazija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija ar Kauno jėzuitų gimnazija“, – teigė žurnalo autoriai.
Nuo 2013 privačių mokyklų skaičius Lietuvoje išaugo tris kartus
Analizuojant pastarųjų metų duomenis taip pat pastebėta, jog nuo 2013 metų privačių gimnazijų skaičius Lietuvoje išaugo maždaug tris kartus.
Kaip skelbiama žurnale „Reitingai“, 2013 metais Lietuvoje buvo 35 privačios mokyklos, o šiuo metu jų yra 106.
Tiesa, pažymima, jog valstybinių ir savivaldybių mokyklų skaičius per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 1,2 tūkst. iki beveik 800.
„Šiuo metu privačiose Lietuvos mokyklose mokosi 29 149 mokiniai, ir tai sudaro jau beveik 8 proc. visų mokinių.
Greičiausiai tai signalizuoja apie kintantį dalies šeimų požiūrį: auga nusivylimas chaosu švietimo sistemoje, didėja liūdesys dėl pradėtų labai prastai parengtų reformų, gilėja neviltis dėl mokinių interesų ignoravimo, erzina perpildytos klasės didžiųjų miestų mokyklose (30–34 mokiniai klasėje), todėl darosi net labai aišku, kodėl šeimos pradeda ieškoti alternatyvų valstybinėms ir savivaldybių mokykloms“, – nurodo žurnalo autoriai.
Tuo metu prieš 50 metų, žurnalo „Reitingai“ duomenimis, Lietuvoje buvo keturis kartus daugiau mokyklų nei dabar.
Skaičiuojama, kad 1970–1971 m. šalyje veikė daugiau nei 3,7 tūkst. mokyklų, 2002–2003 m. jų skaičius siekė beveik 2,2 tūkst, 2016–2017 mokyklų skaičius jau buvo sumažėjęs iki kiek daugiau nei 1,1 tūkst, o 2024–2025 m. Lietuvoje veikia beveik 900 mokyklų.
Švietimo ir mokslo žurnalas „Reitingai“ kasmet viešina išsamius ir plačius švietimo institucijų tyrimus bei reitingus.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą