Išvydus kelyje gyvūną, sukti į šoną verta ne visada: geriau jau susidūrimas, nei kraupi nelaimė

Policijos įspėjimai, kad migruojantys laukiniai gyvūnai kelią didžiulę grėsmę eismo saugumui nėra tik eilinis teisėsaugininkų moralizavimas ar laužti iš piršto. Šiemet Lietuvos kelių policijos tarnyba jau užregistravo daugiau nei 3540 eismo įvykių, kai susidurta su gyvūnais. 29-iuose avarijose nukentėjo žmonės.



Dviejų lengvųjų automobilių vairuotojams (65 ir 30 metų) akistata su briedžiais baigėsi mirtimi, dar 30 asmenų patyrė įvairius sužalojimus.



Viename eismo įvykyje nukentėjo iš karto trys žmonės. Birželio 3-osios vakarą, magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (Kauno rajono ribose), uostamiesčio kryptimi važiavusi „Kia Motors Ceed" susidūrė su briedžiu. Sužeistas 26 metų vairuotojas ir du keleiviai.



Po du žmones nukentėjo septyniose avarijose. Jos įvyko ir Klaipėdos, Kretingos bei Plungės rajonuose.



Pasak vairavimo mokyklai vadovaujančio buvusio automobilių ralio sporto meistro Broniaus Kazlausko, išvydus prieš pat vairuojamą automobilį išbėgusį gyvūną, svarbu tinkamai susiorientuoti situacijoje. Patyrę vairuotojai žino, jog geriau jau partrenktas gyvūnas ir aplamdyta mašina, nei tragiškai galinti pasibaigti avarija.



„Tokiu atveju saugiausia išeitis - „lupti" į žvėrį. Jei kas ir nukentės, tai tikrai nesunkiai. Jei nesu įsitikinęs, kad priekyje nėra kliūties, tuo labiau ją matydamas, niekada nesukčiau į kairę. Jei pakelėje nėra medžių ar skardžio, jau geriau sukti į dešinę. Susidūrimo su žvėrimi išvengti sunku. Ir ypač tamsoje.

Svarbiausia pasirinkti saugų greitį ir žiūrėti ne tik nosies tiesumu, bet ir į kairę bei dešinę. Bet faktas vienas. Geriau jau trenktis į žvėrį, nei sukti į priešingą eismo juostą", - konstatavo B. Kazlauskas.



Patyrusių specialistų teigimu, budrumo negalima prarasti net kelio atkarpose, kurias nuo gyvūnų saugo tvoros. B. Kazlausko teigimu, ypač vietose, kur jos prasideda ir baigiasi. Tam pritaria ir gamtininkai. Tvoros nėra ištisinės, tad instinkto vedamas gyvūnas eina palei jas tol, kol jos baigiasi ar randa vartelius.

Stambiems žvėrims (elniams, briedžiams, šernams) vielinės tvoros nėra neįveikiama kliūtis. Jas peršoka ar sutrauko. Įrengtų požeminių perėjų gyvūnai paprastai vengia.



Dažniausiai gyvūnai keliuose pasirodo migracijos metu, įsibėgėjus rudeniui ir vėlų pavasarį. Tačiau skaudūs įvykiai rodo, jog jie didžiulį pavojų kelia ištisus metus. Paklausti, kaip nuo jų apsisaugoti, eismo specialistai konstatuoja, jog norint iki nulio sumažinti riziką susidurti su į kelią išbėgusiu žvėrimi yra tik vienas būdas - iš viso nevažiuoti automobiliu.

Viskas, ką tiek policininkai, tiek eismo specialistai gali patarti vairuotojams, yra susiję su greičio mažinimu ir budrumo išsaugojimu, ypač tose vietose, kurios pažymėtos apie galimą laukinių gyvūnų pasirodymą įspėjančiais ženklais.



Pastariausiai metais pastebima, jog gyvūnai, ypač stirnos, vis dažniau užklysta ir į miestų, miestelių bei gyvenviečių gatves.



Daugiausia į eismo įvykius patenka būtent stirnos. Nereti atvejai, kai neišvengiama susidūrimų su briedžiais ir elniais. Tokių avarijų padariniai ir būna sunkiausi, sužeidžiami ar net žūva žmonės. Keliuose pasirodo ir mažesni gyvūnai - šernai, bebrai, usūriniai šunys, kiškiai. Taip pat reiktų nepamiršti, jog pavojų kelia ir skrendantys paukščiai bei naminiai gyvūnai (arkliai, karvės, šunys).