Jei gąsdina infliacija − pamėginkite įsivaizduoti gyvenimą su 30 proc. dabartinių pajamų

Galvoti apie daug tolimesnę ateitį – gyvenimą sulaukus pensijos − tarsi nebelieka jėgų ir motyvacijos. Tačiau dabartinės aplinkybės yra geras metas pamėginti įsivaizduoti, kaip tektų išsiversti gaunant tik apie trečdalį savo dabartinių pajamų, nes taip gali nutikti nekaupiant senatvės pensijai.

Prognozuojama, kad šiandienos dirbantieji, išėję į senatvės pensiją, gaus apie 30 proc. buvusių savo pajamų siekiančią „Sodros“ pensiją. Akivaizdu – norint turėti daugiau finansinio užtikrintumo senatvėje, būtina galvoti apie papildomą kaupimą.

Tačiau kaip tai padaryti nenuskriaudžiant savo poreikių šiandien, be to, kokios garantijos, kad pinigai ilguoju laikotarpiu nenuvertės – tokie ir panašūs klausimai sukasi ne vieno apie papildomą kaupimą senatvei svarstančio mintyse.

Šiuo metu pensijai papildomai kaupia maždaug 9 iš 10 dirbančiųjų. Galima pasidžiaugti, kad didžioji dalis gyventojų stengiasi suderinti savo dabartinius ir ateities poreikius bei iššūkius, siekdami užsitikrinti oresnę senatvę.

Tiesa, dauguma kaupti pensijai renkasi tik II pakopos pensijų fonduose − kaupiant juose būsimą pensiją galima padidinti maždaug 15 proc. Be to, kai kurie į pensijų kaupimą įtraukti gyventojai yra sustabdę įmokų mokėjimą ir nesiruošia jų atnaujinti, šį sprendimą nukeldami ateičiai. 

Skaičiuojama, kad kaupimas III pensijų pakopoje senatvės pensiją galėtų padidinti apytiksliai 25 proc. Taigi, kaupdami II ir III pakopos pensijų fonduose senatvėje galime tikėtis maždaug 70 proc. buvusių pajamų siekiančios pensijos.

Tokia suma leistų ne tik patenkinti būtinuosius poreikius, bet ir užtikrintų didesnį finansinį saugumą bei ramybę.

Realybė tokia, kad šiuo metu III pakopos fonduose pensijai kaupia kiek daugiau nei 80 tūkst. šalies gyventojų arba maždaug 5 proc. dirbančiųjų. Taigi, tiek naujai, tiek pakartotinai į II pakopos pensijų kaupimą šįmet įtraukti dalyviai turėtų įvertinti ne tik būtinybę kaupti II pakopoje, bet ir apsvarstyti savarankiško kaupimo III pakopoje poreikį.

Ateities poreikiams lėšų neatsidedantys gyventojai dažniausiai sako, kad to nedaro dėl objektyvių priežasčių, tai yra, nepakankamų pajamų arba santykinai didelių kasdieninių išlaidų.

Tačiau tiesa ta, kad neretai tai lemia subjektyvios priežastys – asmeniniai pasirinkimai, kam leisti pinigus, kokie pirkiniai mums būtini, o be kurių galėtume išsiversti.

Todėl dabar kaip niekada geras metas atidžiai peržiūrėti savo biudžetą ir dar kartą įvertinti, kokios išlaidos yra būtinos ir kokie prioritetai ilgalaikiam finansiniam saugumui yra patys svarbiausi.

Tai pagelbės ir ieškant sumos, reikalingos papildomam kaupimui pensijai, ir siekiant savo išlaidų lygį pritaikyti prie sparčios infliacijos aplinkos.

Pradėti reikėtų nuo įsivaizdavimo, kaip mūsų gyvenimas atrodys po 20, 30 ar 40 metų. Vėliau turėtume skirti laiko savo tikslų ir prioritetų išgryninimui. Ir galiausiai − nuodugnus išlaidų įvertinimas.

Nuosekliai peržvelgę poros paskutinių mėnesių išlaidas, greitai pamatysime, kur ir kiek galima perskirstyti. Čia svarbus kiekvienas euras, nes mažos ir malonios smulkmenos mėnesio gale gali sudaryti įspūdingą sumą, pavyzdžiui, rytinė kava išsinešti, desertas kavinėje, vaizdo ar muzikos platformos prenumerata.

Kai jau tiksliai žinosime, kam ir kiek pinigų išleidžiame, galėsime įvertinti, kurios išlaidos yra būtinos mūsų poreikiams, o kur pinigus leidžiame išskirtinai savo norams tenkinti.

Tai padės suprasti, kokiems pirkiniams ar paslaugoms išlaidas galime sumažinti, kad galėtume daugiau sutaupyti ir atidėti ilgalaikiam saugumui užsitikrinti.

Tuomet turėsime savotišką asmeninių finansų planą. Navigacija nepažįstamame mieste su žemėlapiu ir be jo − du visiškai skirtingi dalykai.

Tad bandymas prisitaikyti prie kainų pokyčių ir pasiruošti finansiškai saugesnei ateičiai bus daug paprastesnis su aiškiu planu, kaip tai galėtume padaryti.