„Pilietinis pasipriešinimas yra viena iš pamatinių krašto gynybos sudėčių. Mums svarbu plėsti suvokimą, kad bet kuris pilietis turi teisę ir pareigą kritiniu atveju ginti savo valstybę ir nepasiduoti priešui. Leidinyje aprašoma, kad tai daryti galima ir be ginklo“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėždamas šio leidinio svarbą.
Patarimų, kaip kovoti be ginklų, atmintinė gimė įgyvendinant vieną svarbiausių Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos užduočių – šviesti, mokyti visuomenę, kaip krizės atveju ji galėtų neginkluotais pasipriešinimo būdais prisidėti prie valstybės gynybos.
Anot Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktoriaus Virginijaus Vilkelio šio leidinio gimimas yra pirmas rimtas žingsnis, siekiant įtraukti aklųjų bendruomenę į pilietinį pasipriešinimą. Aklųjų bendruomenė taip pat buvo itin aktyvi ir reikšminga Sąjūdžio metais.
Leidinys pirma rengtas reginčiajam skaitytojui, jame išsakomos mintys iliustruojamos įvairiomis schemomis, nuotaikingais piešiniais, kurie Brailio raštu nebuvo pateikti. Tačiau buvo palikti nesmurtiniai pilietinio pasipriešinimo patarimai kaip, pavyzdžiui, automobilių kolonų formavimas ar skraidymas lėktuvais. Nors skaitytojui galėtų pasirodyti kaip klaida, ši dalis sąmoningai liko neredaguota, nes neregiai gyvena visuomenėje, tarp draugų, bendraminčių, šeimos narių, todėl leidinyje pateikti pilietinio pasipriešinimo būdai gali praversti ne tik jiems, bet ir jų artimiesiems.
„Kadangi tai yra pirmasis toks mūsų leidinys, kalbėsimės su aklųjų bendruomene toliau, ar pateiktas turinys jiems yra naudingas, ar turėtų būti kaip nors specialiai pritaikomas nematančiam skaitytojui“, – kalbėjo V. Vilkelis.
Ateityje Brailio raštu planuojama išleisti ir daugiau panašaus pobūdžio leidinių, taip pat rengiamas „Pilietinio pasipriešinimo abėcėlės“ audio variantas, kuris klausytojus turėtų pasiekti dar šiemet.
Aklieji nėra gausi, tačiau pilietiškai aktyvi Lietuvos gyventojų grupė, pagal išgales prisidėjusi ir prisidedanti prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, politinio ir visuomeninio jos gyvenimo, pilietiškumo ugdymo.
Aklųjų atstovai dalyvavo pirmajame Lietuvos Sąjūdžio suvažiavime, Laisvės kelyje, Lietuvos aklųjų draugijos leidykla Brailio raštu leido „Sąjūdžio žinias“, „Atgimimą“. Aklųjų sąjūdžio ir švietimo Lietuvoje pradininkas, lietuviškosios Brailio abėcėlės sudarytojas Pranas Daunys kartu buvo ir Nepriklausomybės kovų savanoris, jų metu netekęs regėjimo.
Projektą įgyvendino Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą