Kreipėsi ir į policiją, ir į Savivaldybę
Anot S. Sandaro, pirmiau iki pat šaknų želmenis nurupšnodavo ir nutrypdavo E. Petrošiaus buliai, o dabar įniko avys. „Jau nebežinau nė, ką bedaryti, ta nesąmonė tęsiasi keleri metai. Su Edmundu kalbėjausi ir taikiai, ir piktuoju. Problemos žmogus nenori matyti, tik pasišaipo – esą nekaltas, kad jo avys mano kvietukus yra pamėgusios. O jei aš, senis, nepaliausiu skųstis, tai orą pagrasino man nuleisti“, – pasakojo S. Sandaras.
Po tokių vydmantiškio pareiškimų rūdaitiškis raštu kreipėsi į policiją. „Paskambinęs tyrėjas klausė, ar Petrošius mane jau užpuolė, ar sužalojo? Negi turėjau sulaukti, kol užpuls ir tik tuomet pranešti?“ – stebėjosi pašnekovas. Tiesa, raštu atsakymo kol kas jis negavęs.
Kaip paaiškino Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius, S. Sandaro, kaip ir kiekvieno į policijos įstaigą besikreipiančio asmens, pranešimas turės būti patikrintas, o priimtas sprendimas išsiųstas paštu, tyrėjo skambutis dar nieko nereiškia. Jeigu sprendimas netenkins, galioja apskundimo tvarka ir terminai.
„Abi „susikibusios“ pusės paprastai laikosi savo tiesos, o pareigūnui tenka atrasti tą tikrąją tiesą“, – pakomentavo T. Mikelkevičius.
Ūkininkas S. Sandaras yra susiskaičiavęs, kad dėl E. Petrošiaus neprižiūrimų avių žuvo mažiausiai 30–40 proc. derliaus, negaus maždaug 3 tonų javų. Raštų žmogus yra parašęs ir kitoms institucijoms.
Vieną išsiuntęs Kretingos rajono Žemės ūkio skyriui, kitą – Kretingos rajono Savivaldybės administracijai. Žemės ūkio skyriaus vedėja Ž. Seniūnienė teigė esanti komisijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams ir miškui suskaičiuoti pirmininkė, o tikrinti ūkinių gyvūnų padarytąją žalą – ne šios komisijos kompetencija.
Edmundo Petrošiaus avys ganosi svetimuose laukuose.
Bandys išspręsti taikiai
Savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas S. Sandaro skundą peradresavo Vydmantų seniūnijai. Šios seniūnijos seniūnas Rimvydas Šakinis susiklosčiusią situaciją ketina pabandyti išspręsti taikiai.
„Antradienį su žemės ūkio specialiste važiuosim pasižiūrėti į Sandaro lauką. Kalbėjau ir su Petrošiumi – nesutinka, kad vien jo avys ten mauroja – čia gi pamiškė, todėl gali būti, kad kviečiuose apsilanko šernai“, – svarstė seniūnas.
Kad E. Petrošiaus avys laisvai vaikšto po S. Sandaro pasėlius, įsitikinome nuvažiavę į vietą. Išvydę žmones, bugštūs gyvuliai bemat nukurnėjo savo šeimininko fermų link, tačiau fotografas dar suspėjo svetimoje teritorijoje jas užfiksuoti.
„Pažiūrėkit, – pėda prie pėdos. O štai, po obelim, avelės yra įsirengusios sau ir poilsio vietą. Čia – jų sanatorija, jų Druskininkai!“ – ironizavo S. Sandaras, rodydamas bandos išgulėtą griovį ir ant kažkada buvusios tvoros likučių, pro kuriuos gyvuliai įlenda į svetimą javų lauką, kadaruojančią vilną.
„Sandaras, manau, iš pavydo pyksta“, – įsitikinęs pagal amžių į sūnus rūdaitiškiui tinkantis E. Petrošius. Naują, tvirtą, į žemę įkasamą vielinę tvorą esą jis jau užsakęs ir apsitvers lapkričio pradžioje, mat savo teritorijoje ketina paleisti dar ir dėmėtuosius elnius.
O kaip bus iki lapkričio?
Anot Kretingos maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiojo veterinarijos gydytojo inspektoriaus Sauliaus Alonderio, ūkiniai gyvūnai privalo būti laikomi nepažeidžiant Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu.
„Ūkininkai turi užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai, išskyrus bites, neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, nekeltų grėsmės kitų gyvūnų ir žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui“, – akcentavo jis ir pridūrė, kad, nepaisant taisyklių, drausminimo priemonių imtis turėtų Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyrius.
Ūkininkas Stasys Sandaras (nuotr.) susiskaičiavo, kad Edmundo Petrošiaus avys gali būti nuniokojusios mažiausiai 30–40 proc. jo kviečių derliaus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą