KT: neribotas sekimo terminų pratęsimas be aiškių sąlygų ir kriterijų neatitinka Konstitucijos

KT pirmininko Tomo Davulio teigimu, kai teismo sankcionuojami veiksmai atliekami ilgą laiką, kriterijų arba sąlygų juos pratęsti nebuvimas neužtikrina galimybės teismui tinkamai įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, ar iš tiesų yra poreikis tęsti asmens sekimą. 

Tokiu būdu sudaromos prielaidos neproporcingai riboti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.

Dėl kai kurių Žvalgybos įstatymo nuostatų atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui su individualiu skundu į KT kreipėsi „MG grupės“ (buvusios „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje nuteistas buvęs koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.

KT taip pat prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažino Žvalgybos įstatymo normas, kad apygardos teismo sprendimas atsisakyti sankcionuoti sekimą arba jo pratęsimą gali būti apskųstas apygardos teismo pirmininkui, kad nenumatyti saugojimo ir sunaikinimo terminai, nenustatytos žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese sąlygos, užtikrinančios asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ribojimo proporcingumą.

KT pabrėžė, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas žvalgybos informacijos tvarkymą ir saugojimą, privalo nustatyti esminius reikalavimus žvalgybos informacijos tvarkymui ir saugojimui, pavyzdžiui, kokiam laikotarpiui praėjus turi būti peržiūrima, ar dar yra išlikęs teisėtas poreikis saugoti žvalgybos informaciją, kada turi būti sunaikinama nepasitvirtinusi ir nebereikalinga žvalgybos informacija.

Birželį į KT kreipęsis šiuo metu įkalinimo bausmę atliekantis verslininkas prašė ištirti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja tai, kad Žvalgybos įstatyme nenustatyti maksimalūs terminai, kiek laiko teisėsauga gali taikyti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimo bei fiksavimo priemones.

Anot skundo, tai sukuria galimybę iš esmės neribotą laiką rinkti duomenis apie asmens privatų gyvenimą. 

R. Kurlianskis yra viešai teigęs, kad jo atveju teisėsauga stebėjo susirašinėjimą, klausė pokalbių daugiau nei dešimtmetį.

Taip pat skųsta, kad nėra nustatyti žvalgybos informacijos saugojimo terminai bei detali jos tvarkymo, panaudojimo, teikimo kitiems subjektams tvarka, neįtvirtintos informacijos sunaikinimo sąlygos.

Pareiškėjas prašė KT įvertinti ir tai, kad įstatyme nenustatyta teisė kreiptis į teismą dėl sekimo priemonių taikymo.

Skundo autoriaus teigimu, įstatymas taip pat aiškiai nenustato, kokiems konkretiems faktiniams pagrindams esant informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama panaudojant slaptas priemones.

„MG grupės“ politinės korupcijos byloje R. Kurlianskis pripažintas papirkęs politikus, o šie už atlygį veikę taip, kaip prašė verslininkas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 metų spalį už tai neskundžiamu nuosprendžiu skyrė verslininkui pusšeštų metų laisvės atėmimo ir beveik 17 tūkst. eurų baudą.

Drauge nuteisti buvęs ministras, Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis, buvę parlamentarai Vytautas Gapšys, Šarūnas Gustainis ir Gintaras Steponavičius. 

Kaltais pripažinti ir trys juridiniai asmenys – Liberalų sąjūdis, Darbo partija bei „MG grupė“.