Kyšio prašęs buvęs FNTT vadovas iš balos išlipo sausas: ar Lietuvoje ne per lengvai kovojama su korupcija?

Ar tokie atvejai, kai žmogus yra pagaunamas prašantis kyšio, bet prisipažįsta ir dėl to yra atleidžiamas nuo bausmės, nekuria nebaudžiamumo atmosferos? Gal imti kyšius nėra taip jau rizikinga, jei netgi pagavus išlieka didelė tikimybė, kad pavyks išsisukti tik sumokėjus baudą ar apskritai su teismo pagrūmojimu daugiau nenusikalsti?

Bausmė turi būti

Advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doc. dr. Remigijus Merkevičius visų pirma pabrėžia, kad bausmės K. Jucevičiui iš esmės nėra paskirta jokios. Taip yra todėl, kad buvęs FNTT vadovas yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant žmogų pagal laidavimą. R. Merkevičiaus teigimu, dėl to ir klesti korupcija.

„Dabartinė baudžiamoji politika yra tokia, kad nereikia realiai bausti bausmėmis, nes tie žmonės pasitaisyti savaime turi. Valstybė skatina, mano akimis, tokią nebaudžiamumo politiką, o žmonės nepatiria realiai jokių rimtų apribojimų. Vadinasi, korupcija kaip klesti, taip klesti. Tokią politiką valstybė formuoja, toks ir rezultatas yra“, – teigia advokatas.

Pats pašnekovas tokiai bausmei nepritaria: „Aš tikrai nepritariu bendrajai baudžiamajai politikai, kuri sako, kad už korupcinio pobūdžio nusikaltimus galima atsipirkti lengvu išgąsčiu. Aš tokiai politikai nepritariu“, – sako R. Merkevičius.

Anot advokato, apie tai byloja praktika, kai nuteistajam nėra pritaikomi realūs apribojimai. „Tu nelabai ką prarandi: nei laisvės, nei turto. Realiai nieko tu neprarandi. Žmogus dabar yra perduodamas sutuoktinio priežiūrai, tai yra tolygu niekam iš tikrųjų. Bet ar tas sutuoktinis jį prižiūrės, kad jis daugiau nusikaltimų nebedarytų? Būkime sąžiningi ir neapgaudinėkime savęs – nei jis gali tai daryti, nei kažkas jo klausys“, – pridūrė jis.

R. Merkevičiaus nuomone, bausmė turi atitikti tris svarbius kriterijus. Pirmiausia, jeigu yra korupcinio pobūdžio nusikaltimas, atitinkamai turi būti ir bausmė. Antra, bausmė turi būti tokia, kad pačiam žmogui, kuris nusikalto, sukurtų realius nepatogumus, o ne lengvą išgąstį.

Trečia, bausmė turi būti orientuota į prevenciją bendrai. „Kad žmonės, matydami, kaip yra baudžiama už korupcinius nusikaltimus, patys net nedrįstų taip elgtis. O kada tau pasako, kad, kai kyšio paprašai, tu gali būti atleistas pagal laidavimą, tai tokia čia ir grėsmė“, – aiškino advokatas.

Ar ne per lengvai kovojama su korupcija?

Įsigilinus į bylą ir jos nuosprendį kyla klausimas, ar ne per lengvai Lietuvoje su korupcija kovojama. Vienareikšmiško atsakymo neturi ir teisininkas Gintaras Žukas.

„Nežinau, sunku pasakyti. Matote, mes gyvename teisinėje visuomenėje. Vadinasi, tikimės, kad teismai, t. y. pati teisės tvarka, vyksta taikant visus numatytus Lietuvos Respublikos įstatymus“, – nedaugžodžiavo G. Žukas.

Kita vertus, teisininkas primena, kad Europos Sąjungos valstybės yra daugmaž susitarusios neiti pačiu griežčiausiu keliu, kuriuo einama autoritarinėse valstybėse.

Pavyzdžiui, Kinijoje už kyšio ėmimą valdininkams yra skiriama mirties bausmė. ES stengiasi neįkalinti korupcija kaltinamų asmenų, o duoti asmeniui pasitaisyti per finansines sankcijas.

„Kiek aš žinau, pagal korupcinius straipsnius yra gan didelės sankcijos, jeigu priimami apkaltinamieji nuosprendžiai. O tai yra daug skausmingiau.

Visgi žmogus yra žmogus – jo iš visuomenės nepaimsi. Jeigu uždarysi (korupcija kaltinamą asmenį – Alfa.lt) į įkalinimo įstaigą, nepasieksime tikslų. Valstybė mokės už jo išlaikymą, jeigu ilgus metus įkalina.

Tuo labiau apsaugok mūsų valstybę nuo tokio griežto baudimo kaip mirties bausmė už tokius ar daug griežtesnius straipsnius kaip nužudymas. Mūsų šalyje apskritai priimta atsisakyti mirties bausmės“, – kalbėjo G. Žukas.

Pažadėjo paveikti FNTT pareigūnus

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, buvęs FNTT vadovas, pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, galimai savo naudai reikalavo duoti, susitarė priimti ir priėmė 2 tūkst. eurų kyšį, pažadėjęs paveikti FNTT pareigūnus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – pakeistų asmens procesinį statusą FNTT atliekamame ikiteisminiame tyrime.

Teismas K. Jucevičiui nustatė 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminą. Jei per šį terminą minėtas asmuo padarys naują tyčinį nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjas Linas Pukinskas teigė, kad teismas, priėmęs sprendimą dėl K. Jucevičiaus, atkreipė dėmesį į tai, kad buvęs FNTT vadovas pripažino savo kaltę, jo parodymai buvo nuoseklūs. Teisėjo įsitikinimu, buvęs STT vadovas Žymantas Pacevičius, kaip laiduotojas, padarys teigiamą įtaką K. Jucevičiui.

„Teismas atsižvelgė į tai, kad laiduotojas Ž. Pacevičius yra ilgametis K. Jucevičiaus kolega, jie dažnai bendrauja šeimomis. Manoma, kad tai yra pakankamas pagrindas prieiti prie išvados, kad Ž. Pacevičius, turėdamas ilgametę patirtį, kovoja su korupcija, galės padaryti teigiamą įtaką K. Jucevičiui“, – nurodė L. Pukinskas. Buvęs FNTT direktorius K. Jucevičius STT pareigūnų buvo sulaikytas šių metų sausį, iš karto po galimo kyšio paėmimo. Po apklausos jam buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Šis Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.