Laukių ąžuolo fenomenas: kaip vienas medis suvienijo žmones

Rukų kaimo seniūnaitė Egidija Skurdauskienė sako, kad viskas prasidėjo nuo paprasto noro sutvarkyti apleistą teritoriją.

„Čia vaizdas buvo slogus – statybinės plokštės, akmenų krūvos, apleista aplinka. Pradėjome tvarkytis visi kartu ir kiekvieną vakarą žmonių ateidavo vis daugiau“, – prisiminė ji.

Pasak Egidos Skurdauskienės, būtent tada gimė mintis ąžuolą įprasminti ne tik kaip gamtos objektą, bet ir kaip žmones vienijančią vietą.

© Egida Skurdauskienė / Tomo CHOCKEVIČIAUS nuotr.

„Pamačiau, kad ta vieta traukia žmones. Atsirado noras surengti šventę, pagerbti ąžuolą, sukurti kažką prasmingo bendruomenei“, – kalbėjo pašnekovė.

Pernai rugpjūčio 10-ąją, Perkūno dieną, prie ąžuolo surengta pirmoji didelė šventė. Ši data pasirinkta neatsitiktinai – ąžuolas nuo seno lietuvių mitologijoje glaudžiai siejamas su Perkūnu. Anot E. Skurdauskienės, senovėje žmonės sodindavo ąžuolus prie namų tikėdami, kad jie saugo nuo perkūnijos ir nelaimių. Tai įrodo ir Laukių ąžuolas, mat pats yra pažymėtas Perkūno ženklu. 

Vėliau iniciatyva tik plėtėsi – atsirado ąžuoliukų parkas, pradėtos organizuoti Kalėdų, Naujųjų metų, Vasario 16-osios, Mamos dienos bendruomenės šventės ir kt.

Lemtingu momentu tapo pažintis su skulptoriumi Mindaugu Jankausku, kuris pirmą kartą pamatęs medį paklausė, kodėl bendruomenė nedalyvauja Lietuvos metų medžio konkurse.

© Tomo CHOCKEVIČIAUS nuotr.

„Mes apie jokius konkursus nieko nežinojom. O pasirodo, paraiškų priėmimas jau buvo beveik pasibaigęs“, – sakė E. Skurdauskienė.

Nepaisant to, Laukų ąžuolas buvo priimtas kaip paskutinis, 23-iasis konkurso dalyvis. Vėliau jis tapo Lietuvos metų medžiu ir atstovavo šaliai europiniame konkurse, vadinamame „Medžių Eurovizija“.

Anot E. Skurdauskienės, svarbiausia buvo ne tik pats medis, o ryšys tarp žmogaus ir gamtos. 

„Tai nėra gražiausio medžio konkursas. Esmė – parodyti žmogaus ir medžio santykį, kaip ta vieta tampa svarbi žmonėms. Norint laimėti Lietuvos medžio konkursą, o vėliau ir visos Europos medžio rinkimus, neužteko vien sutvarkyti aplinką ar surengti gražių švenčių bendruomenei. 

Reikėjo nuosekliai ir kūrybiškai papasakoti pačią istoriją – kodėl šis medis svarbus, ką jis reiškia vietos bendruomenei ir apskritai lietuviškam tapatumui. Todėl organizavome didžiulę reklamos ir komunikacijos kampaniją – kūrėme vaizdo klipus, pristatymus, dalijomės žmonių prisiminimais ir emocijomis. 

Svarbiausia buvo ne tik parodyti patį ąžuolą, bet ir atskleisti žmogaus ryšį su juo – kaip medis tampa susitikimų vieta, bendrystės simboliu, istorijos liudininku. Norėjome perteikti, ką lietuviui reiškia ąžuolas – stiprybę, ilgaamžiškumą, šaknis ir pagarbą savo kraštui. Būtent ši emocija, autentiškumas ir gebėjimas istoriją pateikti jautriai bei įtaigiai padėjo pelnyti žmonių palaikymą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje“, - teigė E. Skurdauskienė.

© Tomo CHOCKEVIČIAUS nuotr.

Kurdama Laukų ąžuolo istoriją bendruomenė rinko senųjų gyventojų prisiminimus, tyrinėjo bažnytinius archyvus ir kraštotyrinę medžiagą. Paaiškėjo, kad su šia vieta susijusios net šešios vienos giminės kartos.

„Supratom, kad čia ne tik medis. Tai mūsų šaknys, mūsų istorija ir pagarba protėviams“, – teigė E. Skurdauskienė.

Pasak jos, visa iniciatyva buvo įgyvendinta beveik be finansavimo.

,,Didžioji dalis darbų buvo padaryta žmonių rankomis, entuziazmu ir tikėjimu pačia idėja. Ji pabrėžė, kad svarbiausia buvo nuoširdžiai tikėti tuo, ką darai – tik tada tuo patiki ir kiti. Jei pats abejoji savo vizija, žmonės tai labai greitai pajunta, tačiau tikras tikėjimas ir užsidegimas įkvepia prisijungti bei kurti kartu“, – kalbėjo ji.

Šiandien Laukių ąžuolas tapo traukos vieta ne tik vietos gyventojams, bet ir lankytojams iš visos Lietuvos, prie jo būriuojasi lankytojai iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio Anykščių ir kitų miestelių. Prie medžio dažnai organizuojami renginiai, jų metu lankytojai vaišinami gilių kava, o aplink kuriama poilsio ir pažinimo erdvė.

Egida Skurdauskienė pabrėžia, kad ši vieta neturi būti siejama nei su politika, nei su religija.

„Tai yra pagarba gamtai ir viskas. Norime, kad ši vieta liktų švari nuo visų susipriešinimų“, – sakė ji.

© Tomo CHOCKEVIČIAUS nuotr.

Šiuo metu Laukių ąžuolo genetiniai mėginiai jau perduoti mokslininkams Lietuvoje ir užsienyje. Jie bus tiriami tarptautiniame Europos ąžuolų genetiniame projekte.

„Labai smalsu sužinoti šio ąžuolo kilmę ir istoriją. Bet svarbiausia, kad jis jau dabar sugebėjo suvienyti žmones“, – sakė E. Skurdauskienė.

Pašnekovės teigimu, ąžuolas simbolizuoja tai, kas šiandien ypač svarbu – žmogaus ryšį su savo šaknimis.

„Ąžuolas įprasmina mūsų lietuviškumą, mūsų šaknis, pagarbą kultūrai, protėviams ir gamtai“, – teigė ji.