Lietuvoje mažėja ukrainiečių, daugėja atvykusiųjų iš Vidurinės Azijos

Tai rodo kovą paskelbti Migracijos departamento duomenys.

Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė BNS sakė, kad kovo pradžioje karo pabėgėliai iš Ukrainos turėjo pasikeisti leidimus gyventi Lietuvoje. Atnaujinta statistika rodo, kad ukrainiečių Lietuvoje sumažėjo.

„Balandžio mėnesį bus aišku, kad Ukrainos piliečių sumažėjo pas mus, nes dalis neatvyko prasitęsti leidimų, jie fiziškai yra išvykę iš Lietuvos“, – sakė E. Gudzinskaitė.

Anot jos, jei metų pradžioje Ukrainos piliečių Lietuvoje buvo virš 86 tūkst., tai kovo pabaigoje – kiek daugiau nei 74 tūkstančio.

„Antroje vietoje yra baltarusiai, jų vis dar daugėja, bet jų augimas pastaraisiais mėnesiais yra lėtesnis. Taip yra dėl tų pagriežtintų tikrinimų, kuriuos mes vykdome, ir dėl to, kad darbdaviai persiorientuoja į kitas valstybes“, – teigė direktorė.

Kovo pabaigoje Lietuvoje buvo beveik 63 tūkst. baltarusių, turinčių leidimą gyventi šalyje. Lyginant su praėjusių metų sausio 1-ąja, Baltarusijos piliečių Lietuvoje padaugėjo beveik 29 procentais.

Rusijos piliečių skaičius Lietuvoje išlieka stabilus – kiek daugiau nei 15 tūkstančių.

„Ribojamųjų priemonių įstatymas, pagal kurį nauji imigrantai iš Rusijos į Lietuvą atvykti praktiškai neturi galimybės, išties sustabdė Rusijos piliečių skaičiaus augimą. Priešingu atveju, jų čia būtų daugiau pas mus“, – sakė E. Gudzinskaitė.

Anot Migracijos departamento direktorės, Lietuvos įmonių akys, ieškant potencialių darbuotojų, nuo Baltarusijos ir Ukrainos nukrypo į Vidurinę Aziją ir Indiją. 

„Uzbekistanas, Kirgizija, Tadžikistanas, Azerbaidžanas ir Kazachstanas yra tos naujosios šalys, iš kurių darbdaviai vežasi darbo jėgą. (...) Gausiausiai atvažiuoja iš Uzbekistano“, – pasakojo E. Gudzinskaitė.

Kovoje pabaigoje Lietuvoje buvo 9,7 tūkst. uzbekų, palyginimui, pernai sausį jų Lietuvoje buvo 1,8 tūkstančio.

„Daugiau nei keturis kartus išaugo uzbekų skaičius pas mus“, – teigė direktorė.

Panašios tendencijos matomos ir su srautais iš kitų regiono šalių. Kovo pradžioje Lietuvoje leidimą gyventi turėjo 6,6 tūkst. Kirgizijos piliečių, praėjusių metų pradžioje – beveik 2 tūkst., Tadžikistano piliečių – 6,3 tūkst. ir 1,4 tūkst., Indijos – 5,2 tūkst. ir 1,2 tūkstančio.

Visgi, kaip pabrėžia E. Gudzinskaitė, nemažą dalį atvykstančiųjų iš Indijos sudaro studentai.

Anot jos, dauguma atvykstančiųjų iš Vidurinės Azijos – žemos kvalifikacijos darbuotojai, atvykstantys dirbti vairuotojais, statybininkais.

Aukštos kvalifikacijos užsieniečių Lietuvoje yra virš 6 tūkst., dažniausiai tai yra Baltarusijos ir Rusijos piliečiai, dirbantys informacinių technologijų įmonėse, inžinieriais.

Kovo pradžioje vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė paskelbė apie planus griežtinti reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisomis darbdaviui siūloma nustatyti pareigą įdarbinti užsienietį visą darbo laiką, grąžinti reikalavimą darbdaviui pateikti informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir patirtį.

Taip pat siūloma riboti darbą keliems darbdaviams – užsienietis galėtų dirbti ne daugiau kaip pas tris darbdavius. Jei užsienietis nėra pateikęs mokesčių deklaracijų, kai tokia pareiga numatyta Lietuvos teisės aktuose, siūloma jam neišduoti arba naikinti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.

Lietuvoje siūloma leisti dirbti tik leidimą gyventi turintiems užsieniečiams, atsisakyti galimybės dirbti į šalį atvykus pasinaudojant beviziu režimu ar su Šengeno viza.

Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys šią savaitę pareiškė, kad išaugęs imigrantų iš Vidurio Azijos šalių skaičius kelia iššūkius juos tikrinančioms specialiosioms tarnyboms, nes tose šalyse dalis politinės opozicijos yra siejama su ekstremizmu.