Lietuvos institucijos griežtins reikalavimus kriptoturtui: bus vykdoma pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija

Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, centrinis bankas bus atsakingas už kriptoturto rinkos dalyvių licencijavimą ir kartu su FNTT dalysis jų priežiūra pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje.

„Kriptoturtas dažnai yra naudojamas kaip pinigų plovimo ir sukčiavimo priemonė. Apie šią riziką Lietuvos bankas yra daug kartų įspėjęs vartotojus, finansų rinkos dalyvius ir institucijas.

Labai svarbu, kad kriptoturto rinka būtų tinkamai kontroliuojama, todėl Lietuvoje būtina griežtinti teisinį reguliavimą“, – pirmadienį vykusios spaudos konferencijos metu teigė G. Šimkus.

„Dėl savo decentralizacijos ir slaptumo, kriptoturtas siejamas su galimybe paslėpti nelegalius pinigus ir visame pasaulyje asocijuojamas su aukšta rizika“, – teigė jis.

Tuo metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė paminėjo, kad taip pat siekiama priimti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo pataisas, kuriomis FNTT bus suteikta galimybę už įstatymo pažeidimus tokioms bendrovėms taikyti papildomas poveikio priemonės – uždrausti teikti vieną ar kelias sektoriaus paslaugas ne tik licencijuotiems teikėjams.

Taip pat, anot jos, kriptobendroves bus verčiamos nuolatos laikyti 125 tūkst. eurų kapitalą Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos sąskaitoje.

Galiausiai būtų plečiamos galimybės FNTT perduodi aktualią informaciją iš kitų institucijų.

„Šiame sektoriuje tikrai yra realios grėsmės ir svarbu jį sureglamentuoti, kad nereikėtų kalbėti apie konkrečius nusižengimo atvejus, kurie neigiamai veiktų šalies reputaciją“, – teigė A. Bilotaitė

Ji paminėjo, kad lapkričio pabaigoje Vyriausybė priėmė šį priemonių paketą ir tikimasi, kad jis greičiausiu metu sulauks palaikymo Seime.

„Tikimės, kad dar šiais metais parlamentas suspės apsvarstyti ir priimti“, – teigė ministrė.

Tuo metu Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta pabrėžė, kad tokios priemonės reikalingos dėl menkos kriptoturto sektoriaus brandos, negebėjimo laikytis nustatytų reikalavimų, tarp jų ir įskaitant vengimą pranešti apie įtartinas pinigines operacijas.

„Apie 18 proc. kripto bendrovių tiesiog nenurodo, ką daro. Iš didelio kiekio kriptoturto bendrovių negaunama reikalinga informacija.

Apskritai sektoriaus branda yra labai menka. Ir galime turėti reikalavimų, bet jeigu jų nesilaiko bendrovės reikia imtis priemonių, keisti ir stiprinti sektorių“, – aiškino S. Krėpšta.

Anot jo, per 2023 m. iš 266 privalėjusių pateikti pelno mokesčių deklaraciją įmonių dauguma, apie 72 proc. iki 2023 m. birželio 6 d. deklaracijų dar nebuvo pateikusios ir tik 5 proc. vykdė pareigą pateikti pranešimus apie įtartinas operacijas.

Jam paantrino FNTT direktorius Rolandas Kiškis, kuris paminėjo, kad pusė kriptoturto įmonių nėra pateikę nei vieno pranešimo apie pinigų plovimo prevencijai skirtų mechanizmų vykdymą ir į tai nekreipia pakankamo dėmesio.

Taip pat, anot jo, dėl šio įsipareigojimo nevykdymą 12 bendrovių jau buvo nubaustos 0,5 mln. eurų baudomis.

„Pagrindinis pažeidimas, kurį nustatome yra susijęs su kliento ir naudos gavėjo netinkamu nustatymu. Paprasčiausiai mažai skiriama dėmesio nustatyti tiek kliento, tiek naudos gavėjo tapatybę“, – aiškino R. Kiškis.

„Po praėjusiais ir šiais metais atliktų virtualiųjų valiutų operatorių patikrinimų poveikio priemonių sulaukė dvylika bendrovių. Joms skirtos piniginės baudos, siekiančios nuo 2,7 tūkst. iki 220 tūkst. Eur.

Dvi įmonės gavo įspėjimus. Iš viso šią veiklą vykdantiems subjektams 2023 m. už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus paskirų baudų bendra suma sudaro beveik 0,5 mln. eurų“, – komentavo jis.

Jis pridėjo, kad pagal planuojamus reikalavimus, siekiant užtikrinti nuolatinio kapitalo turėjimą, kurį bendrovės anksčiau trumpam palaikydavo ir tada panaudodavo, bus tiesiogiai tikrinamos tokių įmonių sąskaitos, išsirenkant rizikingiausias.

Taip pat šalies institucijos rengiasi 2024 m. gruodžio 30 d. visoje Europos Sąjungoje įsigaliojančiam Kriptoturto rinkų reglamentui (MiCA), paskatinant kriptoturto bendrovės prisitaikyti anksčiau ir pašalinant pereinamojo laikotarpio iki 2026 m. liepos 1 d. poreikį.

2020–2023 m. fiksuotas didelis kriptoturto sektoriaus augimas

Lietuvos banko duomenimis, pastaraisiais metais fiksuotas reikšmingas kriptoturto įmonių skaičiaus augimas – nuo 9 bendrovių 2020 m. iki 850 įmonių 2022 m. pabaigoje įmonių.

Tame matydamos riziką, institucijos inicijavo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimus, kurių pagrindu 2022 m. sugriežtinta teisinė bazė, dėl ko kriptoturto įmonių skaičius 2023 m. pradžioje sumažėjo iki 200.

Visgi, kaip teigia G. Šimkus, jų skaičius vėl reikšmingai išaugęs ir šiuo metu siekia 540 bendrovių, o toks pagreitis kelia didžiulę riziką dėl to, jog be tinkamos kontrolės šio sektoriaus priemonės naudojamos nelegaliai veikli.

„Toks augimo tempas reiškia, kad Lietuvai gali būti klijuojama nepatikimos valstybės etiketė“, – teigė jis.

Pagal registruotų kriptoturto įmonių skaičių Lietuva užima antrą vietą Europos Sąjungoje (ES) po Lenkijos, turinčios apie tūkstantį tokių bendrovių, ir pirmą vietą pagal jų proporciją populiacijai.