Lietuvos politikos šešėliai: nuo „kontrabandos karaliaus“ ryšių iki grynųjų pinigų kojinėse
(2)Naujausi tyrimai atskleidžia, kad po oficialiomis institucijų iškabomis galimai veikia gilus ir tamsus voratinklis, siejantis buvusius Seimo narius, dabartinius ministrus ir „kontrabandos karaliais“ pramintus asmenis.
Netikėti saitai: Vitalija Vonžutaitė ir Marijanas Taraškevičius
Vienas skandalingiausių pastarųjų dienų atradimų – ryškėjantis kontūras rekordinėje pusantro milijono eurų kyšininkavimo byloje, susijusioje su Augalininkystės tarnyba.
Nors dėmesys iš pradžių krypto į buvusią „darbietę“ Vitaliją Vonžutaitę dėl jos vyro Sergėjaus Fedotovo vadovavimo šiai tarnybai, šaltiniai atskleidžia kur kas asmeniškesnius ir pavojingesnius ryšius.
Teigiama, kad V. Vonžutaitę ne vienerius metus siejo romantiški santykiai su nusikalstamo susivienijimo vadovu Marijanu Taraškevičiumi, žinomu „Mareko“ pravarde.
Šis asmuo, garsėjantis prabanga ir nuotraukomis prie ginklų bei pinigų krūvų, anksčiau buvo teistas už milijoninę kontrabandą, o iš kalėjimo lygtinai išleistas tik 2024-ųjų liepą. Įtariama, kad vos atgavęs laisvę jis galėjo įsisukti į naujas korupcines schemas.
Spauda detaliai narplioja V. Vonžutaitės sulaikymo aplinkybes.
Teigiama, kad ji yra viena pagrindinių figūrų Augalininkystės tarnybos korupcijos byloje, kurioje įtariama sisteminiu kyšininkavimu.
Ši istorija meta ilgą šešėlį ne tik ant praeities šešėlinių veikėjų, bet ir ant dabartinių politinių lyderių – Sauliaus Skvernelio bei Kazio Starkevičiaus, kurių politiniai pamatai po kratų ir apklausų smarkiai sudrebėjo.
Politinė atsakomybė ir „nematomi“ patarėjai
Skandalas jau pareikalavo pirmųjų aukų: konservatorius K. Starkevičius pranešė atsisakantis Seimo nario mandato, teigdamas, kad priima šį skausmingą sprendimą siekdamas apsaugoti savo bendruomenę.
Žiniasklaida plačiai aprašė staigų K. Starkevičiaus sprendimą atsisakyti Seimo nario mandato ). Pabrėžiama, kad jis taip pat figūruoja toje pačioje Augalininkystės tarnybos byloje kaip specialusis liudytojas.
Žiniasklaida primena, kad būtent K. Starkevičius į tarnybos vadovo pareigas paskyrė kitą įtariamąjį – Jurijų Kornijenką.
Jo pasitraukimą iš Seimo Seimo pirmininkas Juozas Olekas ir dalis apžvalgininkų vadina „teisingu žingsniu“, leidžiančiu politikui gintis kaip privačiam asmeniui, tačiau kritikai tai vertina kaip bandymą apsaugoti konservatorių partijos reitingus nuo tiesioginių smūgių prieš artėjančius rinkimus.
Saulių Skvernelį įspėjo dėl Agnės Silickienės
Tuo tarpu S. Skvernelis susiduria su rimtais priekaištais dėl savo aplinkos žmonių.
Buvęs bendražygis Vytautas Bakas viešai prabilo apie tai, kad S. Skvernelį dar prieš dešimtmetį įspėjo dėl Agnės Silickienės – įtariamosios korupcijos byloje, kurios šeima jau seniai siejama su neskaidriais sandoriais.
Kritikai klausia: kaip asmenys su akivaizdžiomis reputacinėmis rizikomis galėjo užimti aukštas pareigas Vidaus reikalų ministerijoje ar Seimo pirmininko komandoje?
Teisėsauga tiria versiją, ar S. Skvernelis galėjo rodyti „politinį palankumą“ korupcinėms schemoms mainais į įtaką ar kitas naudas.
Nors pats politikas viešai deklaruoja esantis ramus ir pasitikintis teisine sistema, žiniasklaida pastebi, kad prokurorai vis dar analizuoja gautus duomenis ir neatmeta galimybės kreiptis dėl jo neliečiamybės panaikinimo, jei įtarimai pasitvirtintų.
„Nemuno auša“ ir grynųjų pinigų fenomenas
Kol vieni aiškinasi santykius su teisėsauga, kitiems tenka skaičiuoti grynuosius.
Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno auša“ atsidūrė po padidinamuoju stiklu dėl įtartinų partijos finansavimo šaltinių. Žurnalistiniai tyrimai atskleidė schemą, kurioje partijos nariai ir jų artimieji nešė tūkstantines aukas iškart po to, kai jų sąskaitas papildydavo grynieji pinigai arba partijos vicepirmininko Roberto Puchovičiaus pavedimai.
Pats R. Puchovičius, deklaravęs beveik pusę milijono eurų grynųjų „kojinėje“, teigia, kad tai normalu.
Tačiau faktai, kad pensininkas tėvas ar brolis perveda tūkstantines sumas nario mokesčio tuo metu, kai jų sąskaitose buvo likę vos keli eurai, kelia rimtų abejonių dėl galimo fiktyvaus rėmimo.
Šis šešėlis krenta ir ant aplinkos ministro Kastyčio Žuromsko, kuris partijai paaukojo 2500 eurų iš grynųjų santaupų būtent tą dieną, kai įsinešė lėšas į banką.
Skaidrumas prieš sisteminį įpratimą
Šie įvykiai rodo, kad Lietuvoje vis dar gajus požiūris, jog grynieji pinigai ir neformalūs ryšiai yra „laisvės ir nepriklausomumo“ ženklas, kaip teigia R. Žemaitaitis.
Visgi atnaujinti ikiteisminiai tyrimai ir augantis visuomenės spaudimas rodo, kad tolerancijos riba tokiam „politinio gyvenimo būdui“ sparčiai mąžta.
Generalinės prokuratūros ir STT išvados artimiausiu metu parodys, ar šis puvinys yra tik pavienės dėmės, ar giliai įsišaknijusi sisteminė problema, griaunanti pasitikėjimą valstybe.
visuomenė ir ekspertai šią krizę mato ne kaip atsitiktinį įvykį, o kaip egzaminą visai valstybės teisinei sistemai.
Keliamas esminis klausimas: ar Generalinei prokuratūrai ir STT pavyks įrodyti „politinio stogo“ egzistavimą, ar tyrimas vėl pasibaigs tik pavienių iešmų atsakomybe.
Žiniasklaidos nuotaikos rodo, kad tolerancija neaiškios kilmės gryniesiems pinigams ir šešėliniams susitarimams pirtelėse sparčiai mąžta, o šis pavasaris gali tapti lemtingu lūžiu Lietuvos politinėje kultūroje.
Šaltinis: TV3 Žinios /15min / Delfi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą