Buvusi ministrė Monika Navickienė pripažino, kad 100 tūkstančių eurų dydžio suma sumokėta ne iš šeimos lėšų

Nors konservatorė tikina, kad nėra niekaip susijusi su teisėsaugos institucijų atliekamu didelės apimties tyrimu, kuriame figūruoja ir jos sutuoktinis Mindaugas Navickas, savęs politikoje ji nebemato.

„Aktyviam politiniam gyvenimui tikrai uždarau duris. Visa ši istorija buvo labai daugialypė, daugiaplanė. Iš daug pusių rampos šviesos į mane atsisuko.

 Ši istorija nebuvo lengva. Tikrai sunkiai šį etapą ėjau“, – interviu Eltai sakė buvusi ministrė, pripažindama, kad tašką politinėje karjeroje deda būtent dėl kilusio skandalo.

„Jei ne ši situacija, iš politikos dar nebūčiau pasitraukusi ilgą laiką“, – sakė daiktus savo kabinete Seime besipakuojanti parlamentarė.

Ir nors konservatorė iš politikos traukiasi pripažindama pačios padarytas klaidas, visgi, politinių oponentų išsakomi priekaištai, jos įsitikinimu, yra nepagrįsti.

„Mane, kaip politikę moterį, bando padaryti atsakinga už dalykus, kurių negaliu nei kontroliuoti, nei juose dalyvauju“, – sako M. Navickienė, įtardama, kad ją kritikavęs šalies vadovas Gitanas Nausėda taiko dvigubus standartus.

„Prezidentas pagal Konstituciją privalėtų būti visiems vienodai teisingas“, – interviu sakė buvusi ministrė.

Savo ruožtu teisti ar kaltinti savo sutuoktinio, kurį pareigūnai sulaikė atlikę kratas Vilniaus senamiestyje esančiame bute, M. Navickienė neskuba. 

Nors byloje inkriminuojami nusikaltimai stebina savo mastais, M. Navickienė tiki savo sutuoktinio M. Navicko teisumu.

„Aš tikiu, kad mano sutuoktinis teisinėmis priemonėmis ginsis ir apsigins bei įrodys savo nekaltumą“, – teigė politikė.

Interviu metu M. Navickienė atsakė ir į viešojoje erdvėje rezonavusius klausimus dėl atliktos kratos jos šeimos bute bei sumokėto didžiulio užstato, leidusio sutuoktiniui išeiti į laisvę. 

Politikė pripažino, kad 100 tūkst. eurų dydžio suma sumokėta ne iš šeimos lėšų.

„Institucijoms asmenys yra žinomi ir joms klausimų dėl užstato sumokėjimo nekyla. Bet tai nėra mano šeimos lėšos, mes tokiomis lėšomis nedisponuojame“, – teigė M. Navickienė.

– Ponia Navickiene, spalio viduryje žiniasklaida paskelbė, kad dėl finansinių nusikaltimų suimtas ne kartą teistas Vilhelmas Germanas, taip pat sulaikyta jo sugyventinė, „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė bei jūsų sutuoktinis Mindaugas Navickas. Ar tai buvo netikėta jums?

– Taip, tai buvo netikėta. Be abejo, netikėta.

– O jūs tą netikėtumą patyrėte tuo pačiu momentu, kada pas jus namuose buvo vykdoma krata?

– Be abejo, kaip ir minėjau, šis procesinis veiksmas buvo netikėtas šeimai.

– Anksti ryte atvyko pareigūnai ir padarė namuose kratą?

– Detalių ir plonybių dėl paties tyrimo ar pačių procesinių veiksmų daug komentuoti šiandien negaliu. Manau, kad objektyviausiai įvertinti visą susiklosčiusią situaciją bus galima praėjus gerokai daugiau laiko nei yra praėję šiandien. 

Tyrimas vyksta, tarnybos daro savo darbą, joms kilo klausimų, jos į tuos klausimus ieško atsakymų. Jokių klausimų susijusių su mano pačios veikla ar veikimu nesu sulaukusi. Suprantu, kad tarnybų vykdomame tyrime nesu. 

Kaip sakiau, tyrimas vyksta dėl tam tikrų finansinių nusikaltimų, kuriuos galimai padarė tiriami asmenys. 

Ne dėl politinio veikimo, ne dėl viešųjų pirkimų, apie kuriuos viešojoje erdvėje yra nemažai spekuliuojama.

– Jūs turite galvoje „Foxpay“ klausimą.

– Taip. Galiu patvirtinti, kad visi dabar eskaluojami viešieji pirkimai, apie kuriuos yra kalbama viešojoje erdvėje, niekaip negali būti tapatinami su manimi. 

Juo labiau, kad jie įvyko... Komiška, bet pirmasis (pirkimas – ELTA) buvo dar prie Sauliaus Skvernelio Vyriausybės 2020 m. Kitas buvo 2022 m. Abu kartus „Foxpay“ dar priklausė kitiems savininkams. 

Ten nebuvo nei Ievos Trinkūnaitės, nei juo labiau Mindaugo Navicko, kaip vieno iš valdybos narių. Tai viešai prieinama informacija tiems žmonėms, kuriems rūpi ir kam yra įdomūs faktai... 

Bet tiems žmonėms, kuriems svarbiau skambūs apibendrinimai, tai, turbūt, faktai rūpi mažiau.

– Iš esmės sakote, kad „Foxpay“ skandalo jums, kaip buvusiai ministrei ir buvusiai Vyriausybės narei, neprikabinsi – nepaisant to, kad pati įmonė yra atsidūrusi labai niūriuose šešėliuose.

– Be abejo. Tas aspektas dėl viešųjų pirkimų akivaizdžiai negali būti niekaip siejamas, nes viešieji pirkimai, kurie yra minimi, vyko prie buvusių įmonės savininkų. 

Tad visos pretenzijos dėl įkainių ar kitų dalykų turi būti nukreiptos būtent jiems. 

Tuo labiau, kad pirmasis pirkimas vyko prie Skvernelio Vyriausybės. O su kitais finansinės bylos aspektais aš absoliučiai neturiu nieko bendro.

– Jūs kratos rytmetį su pareigūnais kalbėjotės, susilaukėte klausimų ar pati buvote apklausta?

– Jokių klausimų pati nebuvau sulaukusi. Yra daug visokių melagingų žinių apie tai, kad buvo paimti mano daiktai, mano telefonas. Tikrai neigiu tai. 

Man tarnybos neturėjo jokių klausimų. Aš tik galiu patvirtinti, kad nei telefonas, nei joks kitas asmeninis mano daiktas nebuvo paimtas.

– Kokių nors rekomendacijų ar prašymų iš teisėsaugos pusės nebendrauti su tam tikrais asmenimis neturite?

– Neturiu jokių panašių dalykų. Be abejo, aš turiu prievolę nekomentuoti viešai to, kas vyksta tyrimo metu. Negalėčiau komentuoti ir kratos aspektų bei kitų dalykų. 

Aš esu politikė, o tyrimas turi vykti nepriklausomai nuo šių aspektų. Komentuoti tyrimo detalių nei turiu galimybės, nei žinau tų detalių.

– O jei apie detales – tiriami nusikaltimai apima turto pasisavinimą, vagystes, sukčiavimą stambiu mastu, papirkimą, kyšininkavimą, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą – pinigų plovimą. Pasak teisėsaugos, galėjo būti legalizuota per 17 mln. eurų, mokėti 100 tūkst. eurų siekiantys kyšiai. Tai skamba labai rimtai. Ar jūs turite sau kažkokį paaiškinimą, kaip šiame inkriminuojamame kontekste atsirado jūsų sutuoktinis Mindaugas Navickas?

– Aš manau, kad visa tyrimo eiga ir jos pabaiga pasimatys su laiku. Tad spekuliuoti tais kaltinimais, kurie yra dabar, būtų sudėtinga. 

Mano pačios įsivaizdavimu ir tiek, kiek aš žinau ir kiek man yra suprantama, tai mano vyras pasuko į kitą veiklos sritį.

 Jis buvo praktikuojantis advokatas ir jis pasuko į sritį, kuri susijusi su informacinėmis technologijomis. 

Tai ir konkurencinga, ir rizikinga sritis. Bet jam ji pasirodė įdomi, jis matė prasmę pasukti kitu keliu, manė, kad joje gali ir išmokti naujų dalykų ir jam ši sritis buvo įdomi. 

Tiek aš ir galiu pakomentuoti apie tai. Mano žiniomis, tiek, kiek jis pats komentuoja dalykus, jis su jokiais kaltinimais nesutinka ir tą bandys įrodyti teisinėmis priemonėmis. 

Tačiau plačiau komentuoti apie pačias tyrimo apimtis ar apie kaltinimus mestus tiems žmonėms, aš tikrai neturiu jokios galimybės, nes neturiu su tuo nieko bendro.

– Bet ar jūs tikite savo vyro jums išdėstyta versija? Aš numanau, kad jis jums ją išdėstė. Jūs kalbatės apie situaciją? Jis turėjo jus bandyti įtikinti, o gal ir įtikino, kad nėra taip, kaip teisėsaugos struktūros supasakojo, o žiniasklaida aprašė.

– Mes kol kas nežinome daugelio dalykų. Ką dabar daro teisėsaugos institucijos – jos bando išsiaiškinti. Toks dabar yra proceso etapas. 

Yra bandoma išsiaiškinti, kas nutiko, kaip nutiko, kodėl nutiko. 

Tai nėra teismo procesas, tai nėra kaltinamasis nuosprendis. Tai yra etapas, per kurį institucijos turi susirinkti atsakymus į joms rūpimus klausimus.

– Bet vertinant visas detales, kurios prieinamos viešai – jūs turite išprusimą finansų srityje, jums vertinant faktus nesunku pačiai pasidaryti išvadas. Ar jums nekyla klausimų, žvelgiant į metamus klausimus ir pateiktą informaciją? Pažiūrėkime į tų pačių struktūrų veiksmų mastą: buvo sulaikymo faktas.

– Aš tik galiu pakartoti. Man atrodo, kad bent jau man daryti kažkokius apibendrinimus ar dalintis savo įžvalgomis, kai vyksta ikiteisminis tyrimas, nebūtų... 

Aš nedaryčiau to. Norėčiau palaukti, kol bus atsakyta ikiteisminio tyrimo metu į tarnybų užduodamus klausimus.

 Aš tikiu, kad mano sutuoktinis teisinėmis priemonėmis ginsis ir apsigins bei įrodys savo nekaltumą.

– Kilo diskusija, diskutuota ir valstybės vadovų lygiu: ar Monika Navickienė, buvusi ministrė, eidama pareigas Vyriausybėje žinojo, galėjo žinoti apie tai, su kuo ir kaip verslą daro jos sutuoktinis. Jau atsistatydinęs TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis bei Ingrida Šimonytė tarsi atskyrė kaltinimus Mindaugui Navickui ir jūsų situaciją. O štai opozicija bei prezidentas tarsi laikosi kitokios nuomonės: negali būti taip, kad žmona nežinotų apie vyro darbus. Gal čia ir gimsta atsakomybė politikei, ministrei. Neabejoju, kad stebite šią diskusiją. Kaip jūs ją vertinate?

– Yra keli momentai. Nausėdos ar Žemaitaičio, ar kitų panašių politikų pareiškimus aš visada vertinu kaip patiems politikams palankių politinių apibendrinimų darymą, siekiant arba mane diskredituoti – mane, kaip politikę, arba politinę jėgą, kuriai aš atstovauju. 

Konkrečiai kalbant apie prezidento žodžius – visgi smagu, kad prezidentas turi laiko rūpintis mano vyro šeimyniniais niuansais, bet iš kitos pusės, jis kaltina mane, kaip moterį politikę, už tai, kad aš neva neprisiėmiau pakankamos atsakomybės.

– O jūs jaučiate, kad prisiėmėte?

–Aš atsisakiau ministro posto, nes mano, kaip politikės, vienintelė klaida – kurią aš tikrai pripažįstu – buvo sutikimas vykti į bendras atostogas (Dubajuje – ELTA). 

Mano įsitikinimu, aš sumokėjau savo kainą ne tik pasitraukdama iš ministro pozicijos, bet ir sprendimu nebekandidatuoti toliau į parlamentą. 

O baigiant mintį apie prezidento man užmetamą kritiką dėl nepakankamai prisiimtos atsakomybės: aš norėčiau priminti, kad dar šiemet kovo mėnesį prezidentas lankydamasis Jonavoje labai pakiliai pranešė, jog jis atvyko pas nekaltą žmogų. 

Regis, detalizavo: kol žmogus nėra nuteistas, jis yra nekaltas. Lygiai taip pat, kalbant ir apie Gintauto Palucko kandidatūrą į premjerus. Pastarasis yra teistas. Nėra taip, kad stigmatizuočiau teistus asmenis, tiesiog bandau nubrėžti liniją. 

Skirtingai nei Žemaitaičiui, Nausėdos problema yra tai, kad jis visgi yra prezidentas. O prezidentas pagal Konstituciją privalėtų būti visiems vienodai teisingas. 

Ar jis yra visiems vienodai teisingas – aš manyčiau, kad tuos klausimus jam užduoti turėčiau ne aš. Teirautis turėtų žiniasklaida, jo rinkėjai.

Kaip suprantate, aš nerinkau šio prezidento. Bet visgi. Jis nėra tik Nausėda, jis yra ir prezidentas. 

Tad darydamas tokius apibendrinimus apie mane ar mano šeimą, kalbėdamas apie nepakankamai prisiimtą atsakomybę, labai norėčiau, kad būtų suprastas skirtumas tarp asmens, kaip politiko, ir institucijos. (...) Dabar buvo dalyvavimas politinėje kompanijoje. 

Nausėda finansinę bylą pavadino politiniu skandalu. Tačiau politiniu skandalu jis (istoriją – ELTA) vadino, siekdamas mane asmeniškai diskredituoti ir pakenkti partijai. 

Nors realiai didžiausias politinis skandalas, mano įsitikinimu, įvyko spalio 30 dieną, kai Nausėdos ir Blinkevičiūtės sukurpta pasaka rinkėjams apie būsimą premjerę pasibaigė neištesėtais pažadais ir melu.

– Jūs kalbate apie prezidento viešnagę galvoje turėdama Mindaugą Sinkevičių – nuteistą socialdemokratą, buvusį Jonavos merą. Sakote, kad prezidentas čia taiko dvigubus standartus?

– Aš nenoriu daryti apibendrinimų, nes kiekvienas apibendrinimas, kurį padarysiu, bus atrėžė, atkirto, atsakė.

– Taip Šimonytė dažnai sako.

– Aš manau, kad Prezidentūra yra institucija, kuri pagal Konstituciją turėtų būti vienodai teisinga visiems. Aš iliustravau pavyzdžiu, kai aš esu moteris politikė ir gaunu vertinimą, kad nepakankamai prisiėmiau atsakomybių už savo veiklą. 

Aš jau dekonstravau, kad dėl viešųjų pirkimų man negali būti jokių priekaištų, dėl kitų išvedžiojimų – taip pat. 

Savo ruožtu kiti vyrai socialdemokratai gauna visai kitokius įvertinimus: nekaltas, kol neįrodyta paskutinėje instancijoje, nieko tokio, nes teistas – išmoko pamokas. 

Aš juk nesu nei įtariama, nei teisiama, nei nuteista, nei kada nors padariusi žalos savo valstybėje. 

Visą laiką, kol jai tarnavau, tarnavau garbingai.

– Galima, matyt, aiškintis, kodėl dalis politikų nemato, kad pakankamai atsakomybės prisiėmėte. Galbūt dėl to, kad buvote ne šiaip politikė, bet ir ministrė. Ir ne šiaip ministrė, o įtakinga Vyriausybės narė, premjerės dešinėje sėdinti. Galbūt šie faktai leidžia paaiškinti, kodėl pirmoji Sauliaus Skvernelio reakcija į jūsų vyro sulaikymą buvo tai, kad premjerė turėtų atnešti visos Vyriausybės atsistatydinimą. Jūs, kaip politikė, suprantate tą algoritmą?

– Mane, kaip politikę moterį, bando padaryti atsakinga už dalykus, kurių negaliu nei kontroliuoti, nei juose dalyvauju. 

Man atrodo, kad tai ne tik neteisinga, bet man atrodo, kad tai buvo naudojama kaip technologija prieš rinkimus. 

Kartu tai yra ir pavojaus signalas, kurį aš įžvelgiu. Yra matomas politinis spaudimas toms pačioms tyrimą darančioms institucijoms. 

Per viešus pasisakymus, formuojančius nuomonę, nuo Nausėdos metinio pranešimo, kur buvo daug realybės neatitinkančių faktų dėl viešųjų pirkimų, iki Širinskienės, Gedvilo klausimų iš tribūnos ministrei pirmininkei. 

Jau nekalbu apie pavienių institucijų atstovų kvietimą į komisijas, komitetus. 

Manau, kad tai yra pavojaus signalas dėl galimo politinio spaudimo. Be abejo, pasitikiu mūsų institucijų atsparumu, bet labai apgailestauju, kad žmonėms, tyrėjams tenka dirbti politinio spaudimo sąlygomis.

– O jus nustebino paviešinti kratų rezultatai Trinkūnaitės ir Germano valdose? Šimtatūkstantiniai laikrodžiai, pusmaišis eurų.

– Tai yra žmonės, kurie tikrai gyveno gerai, pasiturinčiai. Bet tai, kad žmonės yra turtingi, man niekada automatiškai nesuponuoja fakto, kad tie žmonės nedorais būdais savo gerbūvį susikūrė.

– Didelis pundas itin brangių laikrodžių nebūtinai rodo, kad jie tiesiog turtingi, tai indikuoja kitus dalykus.

– Ne, tokių dalykų tikrai nepastebėjau, gal dėl to, jog dažnai nebendraudavome. Bet pažįstų ne vieną turtingą žmogų ir suprantu, kad yra žmonių, kurie turi finansines galimybes. 

Nė vieno iš jų nevertinu kaip savaime blogo ar piktavalio. Tikiu, kad žmonės gali užsidirbti pinigus. Iš kitos pusės, aš jokio sutikto žmogaus nevertinu kaip blogo. 

Aš galvoju, kad žmogus yra geras ir galiu juo pasitikėti. 

Kai vykau į atostogas, aš tikrai neturėjau jokių indikacijų. Būdama politikė, įsivertinusi rizikas, tikrai nebūčiau vykusi į atostogas jei galvočiau, kad vykstu su žmonėmis, kurie gali man turėti neigiamą pasekmę. 

Buvo pasiūlymas vykti su vaikais, mano darbas tada neleido daug laiko skirti vaikams. Pamaniau, kad tai galimybė...

– Tai jau aptarta istorija. Grįžkime prie tos kompleksiškos problemos. Visoje šioje daugialypėje problemoje jūs atsidūrėte ne tik kaip pažeidžiama, bet kaip rizikos faktorius Vyriausybėje. Sutiksite?

– Ne, taip tikrai nevertinu. Man atrodo, kad jei į aplinkybes žiūrėtume objektyviai, tai kokios galėtų būti rizikos? Viešieji pirkimai? Bet mes jau išsiaiškinome. Kokios dar rizikos galėtų būti? 

Net neįsivaizduoju. Manau, kad tai yra labai stipriai pritempti ir išvesti dalykai. 

Aš manau, kad dešimties metų mano politinis darbas suformavo ir mano darbo etiką. Nemanau, kad galėčiau priimti netinkamą sprendimą dėl valstybės. Dėl to pakankamai ramiai jaučiuosi. Nemanau, kad net teoriškai būtų įmanoma.

– O grįžtant prie vieno iš įtariamųjų – jūsų vyro. Kaip suprantu, tai jūs vyro nekaltumu tikite. Jus įtikina jo versija?

– Jis turi savo paaiškinimus visiems dalykams.

– O tų klausimų tikrai daug. Ponas Navickas paleistas už 100 tūkstančių eurų dydžio užstatą. Iš kur tokia suma?

– Buvo mestelėjimų iš tų pačių politikų, esą šeima maudosi piniguose. 

Nors mūsų materialinė padėtis nėra stipriai pasikeitusi nuo to laiko, kada mano sutuoktinis dirbo advokatu. 

Mes ir dabar gyvename panašiomis galimybėmis. Užstato mokėjimą mano sutuoktinis jau yra pakomentavęs. 

Aš užstato mokėjimu nesirūpinau.

– Jis pakomentavo tik tiek, kad pinigai ne iš tų pačių asmenų, su kuriais įsipainiota į visą šią istoriją.

– Užstatas sumokėtas ne mano. Žmonės, kurie sumokėjo užstatą, institucijoms yra žinomi.

– Bet tai nėra jūsų šeimai priklausantys asmenys?

– Nenorėčiau komentuoti ir nenorėčiau to įvardinti, nes mano sutuoktinis pasirinko neįvardinti bei saugoti asmenų privatumą.

 To taip pat nekomentuosiu, tik pasakysiu, kad institucijoms asmenys yra žinomi ir joms klausimų dėl užstato sumokėjimo nekyla. 

Bet tai nėra mano šeimos lėšos, mes tokiomis lėšomis nedisponuojame.

– Buvo areštuotas jūsų turtas ar bent jau dalis turto. Butas senamiestyje, Pavilnyje esančios dirbtuvės. Buitis pasikeitė dėl šių veiksmų?

– Niekaip.

– Gyvenate kaip ir gyvenę?

– Taip.

– Dirbtuvėse?

– (Juokiasi) Senamiestyje.

– O kaip su tomis dirbtuvėmis? Bėda po vieną pas Navickienę nevaikšto. Yra dirbtuvių klausimas. Jūs ten gyvenate?

– Mes gyvename senamiestyje, kur ir vyko procesiniai veiksmai. Mano sutuoktinis daug laiko praleidžia ten (dirbtuvėse – ELTA), ten yra jo erdvė ir kartais ten lankomės mes su šeima. Bet mūsų pagrindinė gyvenamoji vieta yra kita (...).

– Dar vienas viešojoje erdvėje sklandantis naratyvas – tai jūsų santykis su sutuoktiniu. Galite pakomentuoti?

– Aš nenorėčiau eiti į savo asmeninių santykių aptarimą. Mes gyvename šeimoje, auginame ir rūpinamės savo vaikais. Taip, mes turime visiškai skirtingus profesinius gyvenimus ir tai yra tiesa. Niekada neturėjome nei įpročio, nei laiko, nei poreikio aptarinėti savo kasdienių darbinių situacijų. 

Toks ir yra mūsų šeimos modelis. Taip, už jį dabar viešojoje erdvėje gauname nemažai kritikos. Bet parodykite man žmogų, kuris galėtų nurodyti, kaip žmonėms gyventi tarpusavyje. Mūsų bendri dalykai yra kiti.

– O grįžtant prie jūsų – jūs jaučiatės atsiskaičiusi politiškai? Šiek tiek jau prisilietėme prie šios temos. Gal kalbantys apie tai, kad nepakankamai padaryta, referuoja ne tik į jus, bet ir į partiją. Iš ministro posto pasitraukėte, bet partijoje likote.

– Aš esu eilinė partijos narė, tačiau nekandidatavau į parlamentą, atsisakiau ministrės mandato. Man atrodo, kad ta atsakomybė yra prisiimta. 

Yra momentas, kai tu visiškai keiti veiklos kryptį. Kai tu atsisakai vieno etapo, kuriame, man atrodo, sekėsi. Jei ne ši situacija, iš politikos dar nebūčiau pasitraukusi ilgą laiką. 

Pastaruoju metu man labai stipriai pradėjo patikti darbas, kurį dariau. 

Aš jame jaučiausi gerai, aš jaučiausi, kad sukaupiau pakankamą patirties bagažą ne tik priimti sprendimams, bet ir sutelkti skirtingai mąstančius žmones. 

Man pavykdavo susitarti su ta pačia opozicija dėl svarbiausių reformų, net jei jie nepalaikydavo balsavimo metu. Aš kažkodėl tikiu, kad socialinės reformos, kurios buvo įgyvendintos, jos turi būti tęsiamos.

 Tai, kad aš turėjau priimti sprendimą – jis kainavo ir laiko, ir apmąstymo, ir pastangos suprasti, kas atsitiko. Buvo nemažai savianalizės. 

Bet kadangi aš turiu labai tvirtą garantą pačiai sau, kad niekada nepadariau sprendimų leidžiančių abejoti mano vertybėmis, dėl to aš galiu ramiai atsisveikinti su šiuo etapu. 

Aš nuveikiau darbų, aš padariau reformų, priėmiau sprendimų, kurie leidžia man tą etapą įvertinti kaip labai prasmingą.

– Taip, jūs buvote kotiruojama kaip reali kandidatė nuo konservatorių partijos į prezidentes, viena iš pretendenčių pakeisti Gabrielių Landsbergį, kai šiam kadencija pasibaigs. Visgi, kokiu mastu ir aprėptimi užbaigiate politinį etapą – ką tai reiškia. Nebesiekti Seimo mandato yra vieną...

– Man tai reiškia atsisveikinimą su aktyvia politika. Tai reiškia, kad kitas etapas turėtų būti kitoks.

– Kitaip tariant, uždarote duris. Į Seimą nebeinate, į Europos Parlamentą – taip pat aspiracijų nebeturėsite? Juk teoriškai galite. Žodžiu, uždarote duris politiniam gyvenimui?

– Aktyviam politiniam gyvenimui tikrai uždarau duris. Visa ši istorija buvo labai daugialypė, daugiaplanė. Iš daug pusių rampos šviesos į mane atsisuko. 

Ši istorija nebuvo lengva. Tikrai sunkiai šį etapą ėjau. 

Bet tvirtai, nes neturėjau prabangos nebūti tvirta. Man reikia pasirūpinti ir kitais žmonėmis, kurie nuo manęs yra priklausomi. 

Jie tai išgyvena skaudžiau nei aš pati. 

Tačiau šį sprendimą aš bandžiau priimti su vidine ramybe. Ilgą laiką galvojau, ar palikti man tas duris atidarytas, ar bandyti visuomenei aiškiau paaiškinti, kad dviejų žmonių profesinių veiklų atskyrimas egzistuoja. 

Buvo noras, kad mane vertintų pagal tai, ką aš dariau 10 metų ir kaip aš sprendimus priėmiau.

– Partijos nare liksite?

– Partijos nare norėčiau likti. Nebent dėl kažkokių priežasčių partija sugalvotų, kad nereikia manęs.

– Ar esate jau apmąsčiusi, kur suksite, į kokią profesinę sritį?

– Manau, kad iki naujų metų tikrai nieko nesiimsiu spręsti. Turėjau keletą pasiūlymų tiek iš verslo, tiek iš nevyriausybinių organizacijų. 

Pati turiu vieną kitą mintį. Tačiau tikrai neskubėsiu priimti sprendimo. Juo labiau, kad daug savo dienos laiko turiu skirti kitiems šeiminiams įsipareigojimams. 

Nesinori labai nutolti nuo to, kur mačiau prasmę. Tai visi socialiniai dalykai, socialinės reformos, kurias pavyko padaryti. 

Taip pat tarpinstitucinio bendradarbiavimo dalykai, kurie man gerai sekėsi. Bet konkrečių planų dar neturiu.

– Apie pasitraukimus prakalbę politikai kaip ir muzikantai – pavyzdžiui, jūsų kaimynas (E. Dragūnas – ELTA) – dažnai vis tiek sugrįžta. Po paskutinio pasirodymo būna dar vienas pasirodymas. Bus toks scenarijus?

– Dabar tokio scenarijaus nesvarstau. Per mažai yra praėję laiko. Grįžimo pažadų nedalinu. 

Šiuo metu norėčiau susikoncentruoti į savo šeimą. 

Norisi, kad užsibaigtų visos bylos, tyrimai. 

Tam turbūt reikės laiko, kol tiesa atsiskleis ir šviesa, kurioje galėsiu vertinti tai kas atsitiko, bus kitokia.