Nori už milijonus statyti migrantams namelius, nors jau dabar tikinama, kad jų neprireiks (2)

Kam pasienyje su Baltarusija tiesti 152 milijonus eurų kainuojančią tvorą, jei Lietuva rengiasi apgyvendinti net 40 tūkstančių migrantų? Verslininkai kviečiami už 700 mln. eurų statyti jiems namelius, nors jau dabar tikinama, kad jų neprireiks.

Į Lietuvą neteisėtai patekę migrantai gyvens geresnėmis sąlygomis nei naujos statybos namuose Vilniaus centre?

Toks klausimas kilo pasieniečiams paskelbus, už kokią kainą planuojama nuomoti namelius nelegalams.

Verslininkams, kurie neteisėtai Lietuvos sieną kirtusius migrantus apgyvendintų laikinuose, bet šiltuose ir tvarkinguose nameliuose, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pasiruošusi mokėti net apie 700 milijonų eurų.

Tokia suma nurodyta VSAT paskelbtame viešųjų pirkimų konkurse, kurio nugalėtojai turėtų paaiškėti jau šią savaitę.

Viešojo pirkimo sąlygose nurodyta, kad juose turėtų tilpti 40 tūkstančių žmonių.

Viešasis pirkimas paskelbtas rugpjūčio 8-ąją, kai į Lietuvą per sieną su Baltarusija neteisėtai buvo patekę 4112 asmenų, o vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė jau buvo pasirašiusi įsakymą, leidžiantį apgręžti neleistinose vietose valstybės sieną kirtusius atvykėlius.

Kokiam scenarijui ruošėsi dešimt kartų didesnį jų skaičių nurodę pareigūnai?

VSAT vado pavaduotojas Vidas Mačaitis teigė, kad gegužės pabaigoje–birželio pradžioje skelbdama pirmąjį pirkimą tarnyba planavo, jog reikės apgyvendinti apie tūkstantį migrantų, tačiau liepos mėnesį jų srautai smarkiai padidėjo, todėl pradėtos rengti naujo pirkimo sąlygos.

„Migrantų skaičiavimas buvo labai abstraktus, bet naują pirkimą planavome taip, kad prireikus juos apgyvendinti visko būtų per akis“, – aiškino VSAT vado pavaduotojas.

Įskaičiavo ir skalbinius

V.Mačaičio teigimu, VSAT planavo pasirašyti sutartį su keturiais tiekėjais, kurie ne tik pastatytų namelius, bet ir teiktų visas reikalingas paslaugas.

Sutartyse buvo numatyta, kad laikinosiose migrantų gyvenvietėse atskirai bus įrengtos maitinimo, maldos, laisvalaikio, sporto zonos.

Į paslaugų kainą buvo įskaičiuota ir stovyklavietės priežiūra – patalpos budėtojams, teritorijos apšvietimas, takai, patalynės skalbimas, keitimas ir kitos paslaugos.

Pirkimo sąlygose numatyta, kad paslaugų teikimo sutartis galiotų ketverius metus su galimybe ją pratęsti dar trejiems metams.

Sutarčių gali neprireikti

„Sudėjus visas paslaugas susidarė įspūdinga suma, bet matydamas realią situaciją prie valstybės sienos aš tikiuosi, kad sudaryti tų sutarčių net neprireiks. Šis pirkimas – lyg apsidraudimas“, – aiškino V.Mačaitis.

Vokai su tiekėjų pasiūlymais turėjo būti atplėšti šią savaitę, tačiau šiam pirkimui nemažai priekaištų turi Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) – pirkimu besidomintys verslininkai dėl jo sąlygų pateikė ne vieną pretenziją.

„Gali būti, kad komisija priims sprendimą šį pirkimą nutraukti, koreguoti sąlygas ir skelbti jį iš naujo“, – svarstė V.Mačaitis.

Jo teigimu, ginčų kilo ne dėl migrantų skaičiaus ar pirkime nurodytų kainų, o dėl techninių trūkumų: „Suma yra preliminari, nes tokių pinigų valstybėje turbūt net nebūtų. Tai – mūsų apsidraudimas, jei migrantų skaičius išaugtų.

Šiuo metu visoje Lietuvoje jų yra per 4 tūkstančius, o jei užtikrinsime sienos apsaugą ir įeis tik pavieniai, nebereikės ir tų sutarčių.“

Prie šio viešojo pirkimo būtų sugrįžta, jei migrantų skaičius pasiektų penkis tūkstančius.

„Kol kas nei mes įsipareigosime rangovams mokėti, nei jie įsipareigos ką nors statyti“, – aptakiai kalbėjo pareigūnas.

Reikėjo ruoštis anksčiau

Vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė atsakė, kad viešai nuskambėję pareiškimai apie namelius nelegaliems migrantams – neteisinga interpretacija.

„Buvo pasirašyta preliminari sutartis, kurioje buvo numatyta, kad esant poreikiui būtų įsigyjamas ne tik namelių, bet ir visos palaikymo infrastruktūros paketas, jei reikėtų apgyvendinti apie 40 tūkstančių asmenų“, – sutartį, kuri gal net nebus pasirašyta, ėmė ginti ministrė.

A.Bilotaitė pripažino, kad rengiant konkurso sąlygas dėl migrantų skaičiaus buvo būgštaujama be pagrindo: „Šiuo metu matome, kad tokio poreikio nėra, ir tiesiog esame pasiruošę įvairiems scenarijams, jeigu mums reikėtų didesnio ar mažesnio skaičiaus namelių. Juk tuos žmones reikėtų kur nors apgyvendinti.“

Ministrė teigė, kad dabar apgyvendinti kelis tūkstančius į Lietuvą patekusių migrantų būtų paprasčiau, jei preliminarios sutartys su namelius galinčiomis įrengti bendrovėmis būtų buvusios paruoštos 2016–2017 metais.

Susitarė skubos tvarka

Kai per sieną su Baltarusija pradėjo plūsti migrantai, ieškoti namelių statytojų teko skubos tvarka.

Birželio pradžioje buvo paskelbtas konkursas, kuriame pasiūlymus galėjo teikti visi suinteresuoti dalyviai.

Tąkart buvo gauti du pasiūlymai, bet dėl formalių trūkumų abu buvo atmesti.

Neteisėtų migrantų srautui smarkiai išaugus ir paskelbus ekstremaliąją situaciją atsirado būtinybė stovyklavietę įrengti kaip galima greičiau, todėl į neskelbiamas derybas pakviesta bendrovė, per pirmąjį pirkimą pasiūliusi mažiausią kainą.

Su Kaune registruota krovinių gabenimo bendrove „Arijus“ sutartys buvo sudarytos neskelbiamų derybų būdu. Liepos 26-ąją sudarytos sutarties vertė – 5,4 milijono eurų, rugpjūčio 9-ąją sudarytos – 7,3 milijono eurų.

Brangiau nei butas

Sutartys su buvusiam susisiekimo viceministrui Arijui Ramonui priklausančia bendrove sukėlė įtarimų ir verslininkams, ir politikams.

Paaiškėjus, kad namelių statybos ir nuomos sandorių suma siekia 13 milijonų eurų, praėjusią savaitę vertinti situaciją pradėjo VPT.

Dėl namelių, kurie statomi ir nuomojami aukštesne negu rinkos kaina, į VPT ir Specialiųjų tyrimų tarnybą reipėsi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

Politikai prašė įvertinti, ar toks sandoris atitinka teisės aktų reikalavimus ir neturi korupcijos požymių.

Apskaičiuota, kad vieno namelio nuomos ir priežiūros kaina mėnesiui siekia 691 eurą. Anot LVŽS, už tokią sumą galima išsinuomoti erdvų butą Vilniuje ar kelis kituose miestuose.

Negali atskirti šeimų

Kiek namelių reikėtų pastatyti, jeigu Lietuvą užplūstų 40 tūkst. migrantų, pirkimo sąlygose nenurodyta.

„Iš patirties jau žinome, kad sunku numatyti, kiek namelių prireiks.

Kartu apgyvendiname šeimas, o jos gali būti ir šešių, ir trijų asmenų. Juk negalime atskirti vaikų nuo tėvų“, – sakė V.Mačaitis.

Lengviau apskaičiuoti, kiek vietų prireiks po vieną keliaujantiems vyrams, – juos galima apgyvendinti po du, po keturis ar po šešis.

Migrantai taip išskirstyti po namelius, kuriuos Lietuva gavo iš Danijos. Šiomis dienomis dar 50 namelių turėtų atgabenti Austrija. Jie statomi pasienio užkardose.

Persikels iš palapinių

Pagal sutartis su bendrove „Arijus“ mobilieji nameliai jau baigiami statyti Medininkuose esančios pasieniečių mokyklos teritorijoje.

Užsieniečių registracijos centre (URC) Pabradėje ir Rūdninkų poligone statyboms dar tik ruošiamasi.

Medininkuose turėtų tilpti 868 užsieniečiai – jie vežami iš pasienio užkardų. Rūdninkuose į konteinerinius namelius bus perkelta apie 800 šiuo metu palapinėse gyvenančių migrantų.

URC planuojama įrengti dar 434 gyvenamąsias vietas.

Šiuo metu URC gyvena daugiau kaip 500 migrantų.

691

Tiek eurų turėtų kainuoti vieno namelio nuomos ir priežiūros kaina mėnesiui.

Nuspręsta, kas statys tvorą pasienyje

Vyriausybė pirmadienį nusprendė, kad tvorą pasienyje su Baltarusija statys valstybės energetikos įmonių grupė „Epso-G“. 508 kilometrų ilgio tvorai numatyta skirti iki 152 mln. eurų.

Energetikos ministras Dainius Kreivys tvirtino, kad „Epso-G“ yra įgyvendinusi daug reikšmingų strateginių projektų, vien šiuo metu jų įgyvendinama 14, grupėje dirba apie 1,1 tūkst. darbuotojų.

Įmonių grupės veikla apima energetikos, statybų projektavimo, techninės priežiūros, eksploatacijos, sudėtingų ir paprastų sutarčių valdymo bei kitas sritis, ji pajėgi užtikrinti viešųjų pirkimų efektyvumą, skaidrumą.

Vidaus reikalų ministerijos parengtame projekte buvo siūloma nustatyti, kad siena būtų baigta iki 2022-ųjų rugsėjo, tačiau vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė pabrėžė, jog galutinį projekto užbaigimo terminą Energetikos ministerija turėtų pateikti per dvi savaites.

Numatyta, kad apsauginė tvora – stulpai su spiraline, maksimaliai ją įveikti kliudančia pjaunančia viela koncertina virš žemės paviršiaus turės būti iškilusi ne mažiau kaip keturis metrus.

Papildomai pjaunanti viela bus tiesiama ir prie tvoros į Baltarusijos pusę.

Tvora turi būti atspari gamtinėms sąlygoms, ji turi būti įrengiama atsižvelgiant į gruntą, apkrovas nuo vėjo.

Tvoroje turės būti įrengti vartai ir varteliai, skirti pasienio juostos ir kitų valstybės sienos apsaugos objektų priežiūrai.

Darbams prižiūrėti ketinama sukurti tarpinstitucinę komisiją, jai vadovaus premjerė I.Šimonytė. Komisiją sudarys ministrų kabineto nariai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkas, projekto vykdytojo atstovas, stebėtojo teisėmis komisijos veikloje galės dalyvauti ir Seimo Audito bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų atstovai.

Komisija, be kita ko, turės tvirtinti pirkimus, kurių vertė įsigyjant prekes viršys 214 tūkst. eurų, o perkant darbus – 5,35 mln. eurų. Ji taip pat turės mažiausiai kartą per mėnesį informuoti Vyriausybę apie projekto įgyvendinimo eigą, teikti siūlymus.

Raktažodžiai
Teko skaityti knyga Durniu laivas,bet senokai.. Bet kas vyksta dabar Lietuvoje knygos autorius nebutu sugalvojes... Mes dumkime i siaure, pietuose pipec.
Senis, 2021-08-24 17:45
Laikas pastatyti ponia į vietą gelbekime lietuva
Gena, 2021-08-24 15:52
Sidebar placeholder