Paauglys neturėjo ką veikti – išbandė narkotikus

Panašu, kad vartydami statistinius duomenis realios problemos masto ir nesuvokiame. Ar jau kapituliuojame dėl mūsų vaikų ateities?

Narkodilerių taikinyje - vaikai

Su narkotikais susijusių nusikaltimų šalyje daugėja.

Anot policijos generalinio komisaro Renato Požėlos, trys ketvirtadaliai organizuotų nusikalstamų grupuočių pelno siekia iš kvaišalų kontrabandos ir prekybos, o vaikai - pirmas taikinys: „Jei anksčiau kalbėjome, kad narkotinės medžiagos yra didmiesčių problema, tai dabar matome, kad jos skverbiasi į regionus.

Mokyklos visada yra narkodilerių taikinyje."

Lietuvos kriminalinės policijos biuras (LKPB) anksčiau „Vakaro žinias" informavo, kad 2020-2021 m. buvo nustatyti keli kvaišalų platinimo mokymosi įstaigų prieigose atvejai.

Pasak kriminalistų, narkotines medžiagas nepilnamečiai dažniausiai įsigyja gyvenamosios aplinkos ir parduotuvių prieigose.

Tarp registruotų atvejų dažniausias sandorių būdas yra tiesioginis pirkėjo ir pardavėjo kontaktas.

Dažniausiai įtariamieji teigia, kad arba patys viešoje vietoje priėjo prie pardavėjų ir paprašė parduoti kvaišalų, arba viešoje vietoje šie pasiūlė įsigyti, arba su platintoju susisiekė mobiliosiomis programėlėmis.

Kanapės valdo

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAK) 2021 m. tyrimo duomenimis, narkotikų vartojimas nuo 2016 m. Lietuvoje tarp 15-64 metų gyventojų didėjo, bet vis dar yra dvigubai mažesnis nei vidutiniškai Europoje.

Bent kartą gyvenime kokius nors narkotikus vartojo 23,4 proc. 15-29 metų jaunimo. Populiariausios išlieka kanapės (22,7 proc.).

„Dažniausiai jaunimui buvo pasiūlyta nemokamai arba nusipirkti kanapių. Bent kartą gyvenime tokio pasiūlymo buvo sulaukę 44,3 proc. respondentų.

Jaunimas, kuris bent kartą gyvenime vartojo narkotikus, dažniausiai nurodė, kad bandė vartoti narkotikus draugų rate (72,8 proc.), kiek rečiau - lankydamiesi diskotekose, naktiniuose klubuose (31,2 proc.), kavinėse, baruose (21,4 proc.).

Sunerimti verčia tai, kad 15,6 proc. jaunimo atsakė, kad narkotikus vartojo iš neturėjimo ką veikti", - „Vakaro žinioms" komentavo NTAK departamento laikinoji vadovė Gražina Belian.

LKPB 2021 m. pabaigos duomenimis, tarp nepilnamečių vartojamų kvaišalų kanapės sudaro 55 proc., o amfetaminas ir ekstazy (MDMA) - 22 proc.

Pavojingi eksperimentai

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras „Vakaro žinioms" dar užpernai pabrėžė, kad tirdami kvaišalų vartojimo aplinką mokyklose ieškome vakarykštės dienos: „Būriai moksleivių traukia elektronines cigaretes.

Jos pačios yra problema, o dar dedama visokių „velnių" į užpildus."

Iš tiesų moksleivių istorijos apie šių cigarečių, kurias jiems draudžiama rūkyti ir laikyti, garinimo pasekmes liejasi viena po kitos.

Pagarinę neaiškių ar su kvaišalais sumaišytų medžiagų vaikai sunegaluoja, netenka sąmonės ir atsiduria ligoninėse.

Nėra ko stebėtis - pastebima, kad garinimo skystyje gali būti primaišyta ne tik sintetinių kanabinoidų ar katinonų, bet ir, pavyzdžiui, žiurkių nuodų.

G.Belian pavirtino, kad paauglių eksperimentavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis, o ypač garinant elektronines cigaretes, pastaruoju metu tampa vis didesne problema: „Internete platinama daug jaunimą klaidinančios informacijos, atsiranda vis daugiau naujų medžiagų, sąlygų įsigyti."

Vilniaus apygardos prokuratūra pernai pradėjo 5 ikiteisminius tyrimus dėl kvaišalų vartojimo, kai mokyklose jais buvo apsinuodiję nepilnamečiai.

Užpernai tokių tyrimų nebuvo nei vieno. Prokurorai tai sieja su elektroninių cigarečių paplitimu ir joms skirtų naujų skysčių su narkotinėmis medžiagomis vartojimu.

Be to, anot jų, nepilnamečiai yra įsitikinę, kad kvaišalų vartojimas, nedidelių kiekių turėjimas yra lyg ir legalizuotas.

Bando tikrinti ribas

Lietuvos tėvų forumo (LTF) tarybos pirmininkui Kęstučiui Mikolajūnui atrodo, kad problema tik didėja: „Greičiausia realaus masto ir nežinome.

Pamatome tuos atvejus, kai vaikai nukrenta ir su „greituke" išvežami į ligoninę. Su nerimu stebime situaciją ir nežinau, ar galime kažką pakeisti.

Tai neramina visus tėvus. Paauglystė yra toks amžius, kai vaikai bando tikrinti ribas. Be to, pavyzdžiui, elektroninių cigarečių pardavėjų veiksmai buvo nukreipti į jaunus žmones."

„Vakaro žinioms" jis sakė, kad mokyklų administracijos stengiasi kontroliuoti situaciją, bet stinga resursų. K. Mikolajūnas taip pat pabrėžė viešo diskurso dėl lengvų narkotikų mažo kiekio dekriminalizavimo daromą žalą.

Rūpinasi ir reitingais

Generalinis komisaras yra pastebėjęs, kad kova su kvaišalais priklauso ir nuo nuoširdaus bendradarbiavimo su mokyklos administracija, vaikų tėvais. Tačiau pastarieji kartais prieštarauja, kai policija nori atlikti kontrolės veiksmus.

LTF tarybos pirmininkas neneigė, kad atsiranda tėvų, nenorinčių jų vaikų policinės kontrolės: „Yra turinčių galią, galimybes samdyti advokatus.

Bet tokie atvejai yra greičiau išimtis. Pastebima tendencija, kad tėvai ir vaikai žino savo teises ir per griežtai gali jas ginti".

K.Mikolajūnas pastebėjo, kad mokiniai turi teisę nerodyti savo kuprinių, spintelių, todėl be rimto preteksto jų niekas netikrina, o į policiją mokyklų administracijos kreipiasi tik kraštutiniais atvejais. Pasak jo, mokyklos rūpinasi ir savo reitingais.

Vis tik K.Mikolajūnas nepritartų dar griežtesnės tvarkos ugdymo įstaigose įvedimu.

G.Belian nuomone, nors didžiausias vaidmuo tenka pačiai mokyklai, tačiau vartojantis psichoaktyviąsias medžiagas jaunimas dažniausiai nuo jos atsiriboja.

Todėl labai svarbu bendradarbiausti su tėvais. „Tai jie turi domėtis, kaip jų vaikas leidžia laiką internetinėje erdvėje.

Mokytojai turi skirti daugiau dėmesio vietoms, kuriose dažniausiai įvyksta psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo atvejai. Gali būti numatomas mokytojų budėjimas ar įrengtos stebėjimo kameros", - komentavo ji.

Komentuoja rašytojas dr. Vytautas Čepas:

Kvaišalų džinas jau išleistas.

Kaip ir visur Lietuvoje gana nesėkmingai su juo kovojama, bet vis tik bent kažkas daroma. Baisiausia, kai siūloma dekriminalizuoti mažą kiekį lengvų narkotikų, skirti mieste vietas, kur narkomanai galėtų susileisti dozę ir pan. Tuomet pripažįstame, kad nebereikia jokios prevencijos.

Taip ir girtuokliai galėtų reikalauti padaryti jiems vieną eismo juostą. Didesnės kapituliacijos nebegali būti. Nedarykime šiltnamio sąlygų.

Baigus universitetą teko dirbti Klaipėdos milicijos skyriaus vaikų kambario inspektoriumi.

Tai buvo gyvenimo pamoka. Supratau, kaip naudinga esantiems rizikos zonos vaikams, kai vakarais juos kontroliuoja inspektorius. Didžiulė klaida, kad jų pareigybė buvo panaikinta.

Būtini tokie darbuotojai, kurie turėtų savo apylinkės vaizdą, linkusių nusikalsti ar svaigintis paauglių sąrašą.

Kova prieš narkotikus gali ir pasirodyti beprasmė, bet ji būtina, tai sulaiko jauną žmogų nuo kvailystės. Kas iš mūsų būtų išaugę, jei tėvai būtų viską leidę daryti.

Niekada neužteks jėgų, jei kovos vien valstybinės įstaigos, kurios iš esmės dabar labiau užsiima statistika. Tai bendra tautos problema. Turi būti vieninga aiški politika.

respublika.lt