Per trejus metus pasikeitė kas septintas savivaldybės tarybos narys, skelbia VRK

Tokius duomenis šią savaitę paskelbė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), atlikusi savivaldybių tarybų narių kaitos analizę iki kitų rinkimų likus mažiau nei metams. 

Lietuvoje savivaldybių tarybų nariai ir merai renkami ketverių metų kadencijai. Savivaldybių tarybų rinkimai vyks 2023 metų pavasarį.

Mandato atsisako dėl nesuderinamų pareigų

VRK nurodo, kad dažniausiai nariai patys kreipiasi į komisiją ir atsisako mandato dėl nesuderinamų pareigų su savivaldybės tarybos nario darbu – dėl šios priežasties tarybas paliko 50,67 proc. išrinktų atstovų. 

17,78 proc. savivaldybių tarybų narių atsisakė mandato dėl asmeninių priežasčių, o 12,44 proc. narių įgaliojimai nutrūko juos išrinkus į Seimą. 

Per trejus metus pasitaikė atvejų, kai VRK nutraukė savivaldybių tarybų narių įgaliojimus anksčiau termino narių mirties atveju, tai sudaro 7,11 procento. 

6,67 proc. mandato neteko VRK sprendimu nustačius, kad asmenys eina nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario darbu pareigas. 2,67 proc. savivaldybių tarybų narių buvo pripažinti kaltais teismo sprendimu ir VRK turėjo jų įgaliojimus nutraukti, kaip numato įstatymas. 

Taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas numato, kad tarybos narys turi būti nuolatinis savivaldybės, į kurios tarybą buvo išrinktas, gyventoju. Jam išvykus nuolat gyventi už savivaldybės teritorijos ribų ir informavus VRK, jo įgaliojimai nutraukiami. Tokių atvejų VRK fiksavo 1,78 procento.

Nustatytas vienas atvejis, kai savivaldybės tarybos narys buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje ir neinformavęs VRK, dėl ko mandatas jam buvo panaikintas. 

Taip pat vienas asmuo buvo išrinktas meru. Dėl šios priežasties VRK nutraukė jo kaip savivaldybės tarybos nario įgaliojimus ir suteikė savivaldybės tarybos nario-mero mandatą. 

Didžiausia savivaldybės tarybos narių kaita fiksuota Vilniaus miesto savivaldybėje. Vilniaus mieste nuo 2019 metų pasikeitė 17 tarybos narių iš 51.

Biržuose ir Šilalėje keitėsi po 10 narių, Mažeikiuose, Rokiškyje ir Telšiuose – po devynis, o Anykščių, Kėdainiuose ir Kelmės savivaldybėse – po septynis tarybų narius. Nuo 2019 metų savivaldybių tarybų narių rinkimų Alytaus, Kupiškio ir Vilniaus rajonų savivaldybėse nepasikeitė nė vienas narys. 

Savivaldybių tarybose padaugėjo moterų

VRK duomenimis, palyginti su 2019 metais išrinktų savivaldybių tarybų narių sudėtimi, dabar tarybose dirba daugiau moterų. Jų skaičius įvairių miestų savivaldybėse per trejus metus padaugėjo 28-iomis.. 

Iš viso 469 savivaldybių tarybų narių mandatų priklauso moterims (31,23 proc.), o 1033 mandatai – vyrams (68,77 proc.). 

VRK duomenimis, Lietuvoje yra tik viena savivaldybė, kurios taryboje dirba daugiau moterų nei vyrų. Birštono savivaldybės tarybą sudaro 8 moterys ir 7 vyrai.

Kai kuriose savivaldybėse tarybų narių vyrų ir moterų skaičius yra proporcingas. Pavyzdžiui, Kėdainių rajono savivaldybės taryboje – 13 moterų ir 14 vyrų. Šalčininkų ir Šilalės rajonų savivaldybėse yra po 12 moterų ir po 13 vyrų. 

Daugumoje savivaldybių vyrų yra ženkliai daugiau nei moterų. Pavyzdžiui, Marijampolės savivaldybės taryboje – trys moterys ir 24 vyrai. Utenos rajono savivaldybėje – trys moterys ir 22 vyrai, Druskininkų savivaldybėje – keturios moterys ir 21 vyras, Rietavo savivaldybėje – trys moterys ir 14 vyrų. 

Iš 60-ies Lietuvos savivaldybių 56-ioms vadovauja merai vyrai, o keturioms – merės moterys. 

Amžiaus vidurkis – per 50 metų

Šių metų kovo 31 dienos duomenimis, bendras savivaldybių tarybų narių amžiaus vidurkis yra 54 metai ir 3 mėnesiai. 

Daugiausia narių, dirbančių savivaldybių tarybose, priklauso amžiaus grupei nuo 55 iki 64 metų (31,42 proc.). 22,84 proc. tarybos narių yra sulaukę nuo 45 iki 54 metų. 

18,84 proc. tarybų narių patenka į amžiaus grupę nuo 65 iki 74 metų. Tarybų narių, kuriems yra nuo 35 iki 44 metų, yra 17,44 proc. 6,86 proc. – sudaro tarybų nariai, kuriems yra nuo 25 iki 34 metų. 

2,06 proc. sudaro asmenys, kuriems 75-eri ir daugiau. Mažiausia dalis – (0,05 proc.) yra tarybų narių, kurių amžiaus grupė iki 24 metų. 

Jauniausiai tarybos narei yra 21 metų, vyriausia šiuo metu yra sulaukusi 86-erių. Jauniausiam Lietuvos merui – 30-eji, vyriausias yra sulaukęs 69-erių metų amžiaus. 

Iš šiuo metu savivaldybių tarybų narių pareigas einančių asmenų didžiausią dalį sudaro nariai, turintys Vytauto ir Daivos vardus. 

Populiariausi savivaldybių tarybų narių moterų vardai – Nijolė, Jūratė, Dalia, Edita ir Lina. Tarybų nariai vyrai dažniausiai pavadinti Kęstučio, Jono, Antano, Arūno ir Sauliaus vardu.