Gitanas Nausėda

Prezidento siūlymas suvienodinti sankcijas rusams ir baltarusiams taip ir neatsidūrė Seimo darbotvarkėje: kai kurie nebemato prasmės diskutuoti

Vasarą samdinių grupuotei „Wagner“ bei jų buvusiam vadui Jevgenijui Prigožinui persikėlus į Baltarusiją, Prezidentūra paragino Seimą apsvarstyti galimybę suvienodinti ribojimus į Lietuvą atvykstantiems rusams ir baltarusiams.

Nors išsyk kilo intensyvios diskusijos, ar toks siūlymas yra tinkamas, parlamento nariai neabejojo – prasidėjus naujam politiniam sezonui Seimas grįš prie šio klausimo.

Visgi, per pirmąjį rudens parlamento sesijos mėnesį prezidento siūlymas rimtesnio Seimo narių dėmesio nesulaukė.

Ar dar sulauks – taip pat neaišku: tiek valdančiųjų gretose, tiek opozicijoje požiūriai dėl to, ar Seimas turėtų diskutuoti dėl griežtesnių sankcijų baltarusiams, išsiskiria.

Todėl Daukanto aikštės rūmų lyderio raginimai, priminti ir politinio sezono išvakarėse susitikimo su Seimo valdyba metu gali likti politinių diskusijų paraštėse.

NSGK pirmininkas toliau remia idėją dėl ribojimų suvienodinimo

Prezidentui Gitanui Nausėdai prakalbus apie ribojamųjų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams peržiūrą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas rėmė šalies vadovo iniciatyvą.

Rugpjūtį buvo rengiamas ir komiteto posėdis, skirtas aptari vis daugiau dėmesio ir diskusijų sukėlusį klausimą.

Tačiau prasidėjus oficialiajam politiniam sezonui kol kas siūlymas liko paraštėse.

Klausiamas, ar Seimas dar begrįš prie rimtesnių diskusijų ir galimų įstatyminių pokyčių, L. Kasčiūnas pakartojo remiantis idėją dėl sankcijų suvienodinimo. Todėl jis patikino, kad „idėja vis dar yra gyva“.

„Pati idėja dėl ribojamųjų priemonių suvienodinimo yra, manau, reikalinga ir teisinga“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

„Diskusijas mes turėsime“, – pabrėžė jis.

E. Gentvilas: situacija grįžo į status-quo, todėl diskutuoti nebėra prasmės

Skeptiškai į prezidento siūlymą žiūrėjęs Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas nuomonės nekeičia – nors vasarą teigė manąs, kad parlamentas rudenį diskutuos dėl sankcijų rusams ir baltarusiams suvienodinimo, dabar parlamentaras aiškina, kad grįžti prie klausimo nėra prasmės.

„Prezidentas iškėlė tą idėją dar tuo metu, kai „Wagner“ po birželio 24-osios maišto persidislokavo į Baltarusiją. Lyg atrodė, kad prezidento mintis aktualizuojasi. Tačiau „Wagner“ išnyko iš Baltarusijos ir to argumento prezidento ar jo šalininkų leksikoje nebegali būti“, – Eltai savo požiūrį išdėstė E. Gentvilas.

„Jeigu dėliojame motyvus už ir prieš, vienas labai svarbus argumentas už suvienodinimą baltarusiams ir rusams atkrito, nes „Wagner“ pasitraukė iš Baltarusijos“, – akcentavo parlamentaras, nurodydamas, kad ribojimų sugriežtinimo šalininkai neturėtų argumentų, jeigu šis klausimas vėl grįžtų į diskusijų lauką.

Politikas taip pat pakartojo nemanąs, kad iš esmės Lietuvos taikomos sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams turėtų būti identiškos.

„Liko situacija status-quo – tokia, kokia buvo iki „Wagner“ įsikūrimo Baltarusijoje. Tai Seimas yra išsakęs savo nuomonę toje situacijoje, kai buvo tas status-quo – kai „Wagner“ buvo Rusijoje, Ukrainoje ir Afrikoje, o ne Baltarusijoje. Tai Seimas lyg ir nebemato prasmės vėl grįžus situacijai į pradinę padėtį analizuoti šį klausimą“, – apibendrino jis.

A. Mazuronis: klausimas yra nebeaktualus

Panašios pozicijos kaip ir E. Gentvilas laikosi Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis. Pasak jo, situacija aprimo po to, kai buvo numuštas lėktuvas, kuriame skrido ir „Wagner“ vadeiva J. Prigožinas.

„Dalis „Wagner“ karių į Afriką išvažiavo, dalis į Rusija grįžo. Ten praktiškai buvo iš karto išskaidytos tos grupės“, – teigė „darbietis“, nurodydamas, kad tema dėl sankcijų suvienodinimo išsisėmė.

„Tas klausimas vėl aprimęs ir, mano nuomone, jis nebeaktualus“, – pridūrė jis.

Visgi, Seimo narys svarsto, ar institucijos bei politikai, vis dar bandantys aktualizuoti „Wagner“ grėsmę ir dėl to raginantys grįžti prie sankcijų klausimo, nesiekia užsiimti viešųjų ryšių akcijomis.

„Galbūt tai labiau viešųjų ryšių ar politinis gestas, bandant kažkam kažką parodyti“, – kėlė klausimą jis, referuodamas į Lenkijoje stebėtą situaciją, kai, pasak jo, saugumo temos buvo išnaudotos rinkiminės kampanijos tikslams.

„Gal čia mūsų valdantieji irgi nori tokią rinkiminę strategiją pasirinkti? (...) Prezidentas, matyt, irgi įkvėptas tų filmavimųsi su karine uniforma šarvuočių fone turbūt mano, kad jis būtų teisus – kad mūsų visuomenei patiktų toks ryžtingas prezidentas“, – samprotavo A. Mazuronis.

A. Širinskienė: tikėjausi, kad šis klausimas bus pirmaeilis rudens sesijoje

Tačiau parlamento mažuma – kaip ir pozicija – šiuo klausimu nėra vieninga. Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė Eltai teigė, jog ją stebina parlamentarų abejingumas. Anot jos, itin jautrūs ir svarbūs saugumo klausimai nesulaukia deramo dėmesio.

„Aš tikėjausi, kad tai bus pirmaeilis dalykas, bet situacija tikrai yra labai liūdna. Ir tų diskusijų realiai nėra, visi labai atsipūtę. Aktualija pasidaro koks nors Žemaitaičio apkaltos datos pakeitimas“, – sakė A. Širinskienė.

Todėl ji pabrėžė – diskusija dėl sankcijų suvienodinimo rusams ir baltarusiams tebėra aktuali ir reikalauja atitinkamo dėmesio.

„Skandalas su „Wagner“ grupuote Baltarusijoje nurimo, kaip ir viskas atslūgo. Bet, matyt, turėtume suprasti, kad vyksta karas. Suprognozuoti, kas bus už valandos – praktiškai neįmanoma. Bet kurią sekundę Baltarusijos problema gali tapti aktualia. Todėl manau, kad tikrai turėtų vykti diskusijos dėl sankcijų suvienodinimo“, – kalbėjo politikė.

ELTA primena, kad pavasarį Seimas įtvirtino nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projektu metams sugriežtinta leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, uždraustas Rusijos piliečių judėjimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną. Taip pat apribota Rusijos piliečių teisė įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje.

Visgi, prezidentas vetavo šį įstatymą. Šalies vadovas nurodė, kad parlamentui reiktų laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams.

Tačiau Seimas atmetė G. Nausėdos veto.

Ribojamosios priemonės bus taikomos metus – iki 2024 m. gegužės 2 d. Kaip numatyta įstatyme, Vyriausybė turi teisę prailginti terminus, jeigu atsiras poreikis tokiems sprendimams.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder