Prezidentūros ir URM versijos dėl ambasadoriaus Lenkijoje nesutampa: ragina Nausėdą nepasiduoti Jansono įtakai

Susivaidijusios institucijos apsikeitė abipusiais kaltinimais bei įtarimais, kad prasidėjusi kandi diskusija dėl Lietuvai itin svarbios diplomatinės atstovybės yra ne kas kita, o prezidentinės rinkiminės kampanijos dalis.

Viešoje erdvėje vykusių ginčų metu išskyrė ir versijos, kurias Prezidentūra bei Užsienio reikalų ministerija (URM) pateikė aiškindamos įstrigusio proceso aplinkybes.

Priešingai nei sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas tvirtino, kad šalies vadovas pirmosios kandidatūros į ambasadorius Lenkijoje sulaukė tik praėjusių metų vasarą.

Jau beveik mėnesį tęsiantis konfliktui tarp Daukanto aikštės ir URM dėl stringančios Lietuvos atstovybės Varšuvoje vadovo paskyrimo procedūros, šalies diplomatijos vadovas yra teigęs, jog pirmasis konkursas į šią poziciją buvo paskelbtas 2022 m. rugpjūtį.

Jo teigimu, tų pačių metų rudenį prezidentui pristatytas ir pirmasis kandidatas.

Visgi, G. Nausėdos patarėjas tikina priešingai.

„Mano žiniomis, kandidatas pirmą kartą buvo pateiktas (2023 m. – ELTA) vasaros pabaigoje“, – penktadienį LRT radijui sakė F. Jansonas.

Prezidentūra taip pat abejoja dėl to, ar URM vyko skaidrus atrankos konkursas į ambasadą Lenkijoje. Todėl šią savaitę Prezidentūros kanclerė kreipėsi į ministeriją, prašydama šalies vadovui pateikti visą dokumentaciją apie vykdytus atrankos konkursus.

„Jeigu konkursas iš tiesų vyko, jeigu viskas buvo teisingai ir procedūriškai tvarkingai padaryta, nemanau, kad Užsienio reikalų ministerijai yra labai sudėtinga grifuoti ir pateikti prezidentui dalyvavusiųjų sąrašą“, – Prezidentūros argumentus dėstė F. Jansonas.

Patarėjas pakartojo – šalies vadovas G. Nausėda savo ruožtu URM nesiūlė jokio kandidato į ambasadoriaus vietą.

Tiesa, viešojoje erdvėje esama ir priešingų aiškinimų. Tačiau F. Jansonas nurodo, kad pati ministerija kreipėsi į kai kuriuos šalies vadovo patarėjus – anot jo, siūlant dalyvauti atrankose į diplomatinės atstovybės vadovo poziciją.

„Prezidentas nesiūlė jokio kandidato – nepaisant to, kad Užsienio reikalų ministerija primygtinai, ne vienu skambučiu siūlė prezidento patarėjams dalyvauti šiuose konkursuose.

Prezidento patarėjai atsisakė tam, kad nebūtų politizuojamas (procesas – ELTA) ir jie nebūtų paverčiami politinio žaidimo įrankiais“, – paaiškino jis.

J. Survila stebisi, kad diskusijoje dalyvauja F. Jansonas: tikiu, kad prezidentas jo gundymams nepasiduos

Tačiau URM ir nemaža dalis Seimo narių tvirtina, kad Prezidentūros argumentai, o tuo labiau prašymai pateikti visą dokumentaciją apie vykdytus atrankos konkursus, yra nesuprantami.

Šios savaitės pradžioje ministerija net užsiminė, kad toks prašymas gali viršyti prezidentui Konstitucijoje numatytas veiklos ribas.

„Nenumatyta, kad prezidento kancleris dalyvautų (diplomatų skyrimo – ELTA) procese“, – interviu „Info TV“ sakė užsienio reikalų viceministras Jonas Survila.

Konservatorių strategu tituluojamo viceministro teigimu, keista yra ir tai, kad į aštrias diskusijas dėl ambasadoriaus Lenkijoje įsivėlė būtent Komunikacijos grupei vadovaujantis patarėjas.

Todėl, samprotauja J. Survila, galbūt ir kilusio ginčo priežastys yra susijusios ne tiek su konkrečia ambasada, kiek su artėjančiais rinkimais.

„Deja, bet kyla klausimas, kad gal čia tikslas yra kitas. Gal tai prasidėjusios rinkiminės kampanijos strategija“, – svarstė konservatorius.

Tuo labiau, pridūrė viceministras, juk būtent F. Jansonas anksčiau dirbo dviprasmiškai vertinamame leidinyje „Respublika“.

„Jis buvo Respublikos leidinių grupės redaktoriaus pavaduotojas. Kai Rolandas Paksas kandidatavo prieš Adamkų, tai tos pačios grupės leidinys, „Vakaro žinios“, gąsdino bankų griūtimi, buvo gąsdinama gėjų ir žydų sąmokslais...

Gal ir dabar yra tokia stilistika, toks požiūris į viešą reikalą, į politiką bei noras įvelti visą Lietuvą į supriešinimą, kalbėti apie tariamus klanus“, – teigė J. Survila.

„Neatmesčiau tikimybės, kad Frederikas Jansonas nori pasiūlyti tokią rinkiminės kampanijos strategiją. Bet aš tikiu, kad prezidentas yra išmintingas ir tokiems gundymams nepasiduos“, – apibendrino konservatorius.

Vis dar netyla ginčas dėl Lietuvos ambasados Lenkijoje

Prezidentūra ir valdantieji jau mėnesį ginčijasi dėl to kas yra kaltas, kad Lietuvai strategiškai labai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus.

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sako, kad pats neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau keturi mėnesiai neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Gruodžio viduryje dalyvaudamas Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje ministras išdėstė įvykių seką, kaip buvo vykdomos atrankos į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak jo, paieškos pradėtos 2022 metų rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai.

Be to, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.

Prezidentui kritikuojant užsienio reikalų ministrą dėl esą politizuojamo ambasadorių skyrimo proceso, viešojoje erdvėje kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Prezidentūra kritikuota dėl neaiškių ir nelogiškų kriterijų, atmetant bei vilkinant strategiškai svarbios ambasados Lenkijoje vadovo paskyrimą. 

Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška. Jis teigė, kad prezidento užimta pozicija tiesiog giliną konfliktą tarp institucijų.

Signataras taip pat kritikavo tai, kad žiniasklaidai buvo nutekintos iš Vyriausybės prezidentui derinimui pateiktos septynių ambasadorių pavardės.

Galiausiai neslėpė įtariąs, kad G. Nausėda, atmetęs ambasadoriaus Giedriaus Puodžiūno kandidatūrą, „atkakliai stumia savo kandidatą“.

Reaguodamas į tokius pareiškimus prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėje tarnyboje.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.