Atsižvelgiant į teismų praktiką, šios taisyklės taikymui neturi reikšmės, ar tai yra pirmi, ar paskesni darbuotojo darbo metai.
„Taikant „atostogų nubraukimo“ taisyklę, turi būti vertinamas ne bendras sukauptų atostogų dienų skaičius, o žiūrima, už kuriuos darbo metus šios atostogos yra sukauptos ir ar darbuotojas dar neprarado teisės pasinaudoti atostogomis, sukauptomis už šiuos darbo metus“, – akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė ir atkreipia dėmesį, kad kasmetinės atostogos suteikiamos ne už kalendorinius, o už darbo metus, kurie prasideda nuo darbuotojo darbo pagal darbo sutartį pradžios.
Pavyzdžiui, darbuotojo darbo metai prasideda 2020 m. vasario 1 d. Darbuotojas teisę į visos trukmės (20 darbo dienų) kasmetines atostogas už darbo metus nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. įgyja 2021 m. vasario 1 d. Teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis už šiuos darbo metus būtų prarasta po kalendorinių metų pabaigos, šiuo atveju 2021 m. gruodžio 31 d., ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2025 m. sausio 1 d.
Taigi iki 2024 kalendorinių metų pabaigos dar galima pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis už 2020–2021 darbo metus. Nuo 2025 sausio 1 d. darbuotojai praras teisę pasinaudoti atostogomis už 2020–2021 darbo metus.
„Visgi Darbo kodeksas numato ir šios taisyklės taikymo išimtį, – pabrėžia I. Piličiauskaitė-Dulkė. – Jei darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, pavyzdžiui, dėl laikinojo nedarbingumo, vaiko priežiūros atostogų ar darbdavio veiksmų, šio ribojimo terminas turi būti pratęstas.“
Darbo teisės skyriaus vedėja atkreipia dėmesį, kad Darbo kodeksas nereglamentuoja termino, per kurį toks darbuotojas turėtų pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, tačiau manytina, kad išnykus šioms aplinkybėms darbuotojas pirmiausia turėtų išnaudoti daugiau kaip už trejus metus sukauptas kasmetines atostogas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą