Remigijus Žemaitaitis: „Nemuno aušra“ nedirbs opozicijoje, būsime mažumoje

„Mes nedirbsime opozicijoje, Seimo statutas numato mažumos darbą“, – pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo R. Žemaitaitis.

Jam antrinusi bendrapartietė Agnė Širinskienė akcentavo, jog Seimo statutas numato galimybę dirbti mažumoje.

„Seimo statutas leidžia dirbti mažumoje, nepasiskelbiant opozicija, ir tai yra tos frakcijos statutinė teisė. Suprantant, kaip sutampa mūsų programos su centro-kaire, tai būtų keista skelbtis opozicija ir pradėti oponuoti, tarkime, sveikatos priežiūros reformos stabdymui“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Steigs partijos skyrius visoje Lietuvoje

Anot R. Žemaitaičio, vos pasibaigus Seimo rinkimams, „Nemuno aušra“ pradės ruoštis 2027 m. vyksiantiems savivaldos rinkimams. Dėl to, rinkimų štabo vadovui Robert Puchovič yra pavesta užduotis įsteigti skyrius visoje Lietuvoje. Anot partijos pirmininko, kiekviename jų turėtų būti bent po 100 narių.

„Kadangi pateko 20 Seimo narių, žiūrime, kas ir kokiame komitete galėtų dirbti. Mūsų vienmandatininkai ir laimėję Seimo nariai yra iš karto planuojami apygardoms ir pasiruošimui savivaldos rinkimams. Robert Puchovič yra suformuotas uždavinys per ateinančius ketverius mėnesius visoje Lietuvoje įkurti skyrius, suformuoti kandidatus“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

„Prasideda juodas, sunkus darbas. Seimo rinkimai baigėsi – dvam septinti – savivaldos. Panašu, kad vėl turėsime vojažą per Lietuvą“, – akcentavo jis.

Socialdemokratų vietoje formuotų konstitucinę daugumą

„Nemuno aušros“ vedlys sako, kad jei galėtų patarti socialdemokratų lyderiams, jis siektų ne paprastosios, o konstitucinės, 3/5 visų Seimo narių daugumos. Politikas abejoja, ar be konstitucinės daugumos centro kairei pavyktų pasiekti užsibrėžtų rezultatų.

„Jeigu būčiau vienas iš socialdemokratų partijos narių arba lyderių, aš daryčiau viską, kad būtų konstitucinė dauguma, tarčiausi su visais, kurie yra centro kairėje. Kuo daugiau centro kairės politikų būtų įtraukta į valstybės valdymą, tuo būsite stipresni ir galite parodyti daugiau rezultatų. Aš taip daryčiau“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

„Puikiai žinau, jei neturi didžiosios dalies palaikymo ir konstitucinės daugumos, bus sunku ir vargu ar pavyks ką nors įgyvendinti. Tiesiog tokia yra logika politinė“, – aiškino jis.

Jei būtų pakviesti į valdančiąją koaliciją, svarstytų apie tokį žingsnį

Jei „Nemuno aušra“ būtų pakviesta į valdančiąją koaliciją, šioje atsiradus spragai, R. Žemaitaitis tikino, kad tokį pasiūlymą svarstytų.

„Rinkimų metu 186 tūkst. Lietuvos žmonių pasakė, kad jie turi lūkestį, jog „Nemuno aušra“ su savo komanda pakeis konservatorius ir turės kitą požiūrį į valstybės valdymą. Tai jeigu mes būsime pakviesti, mes svarstysime ir galvosime apie šį sprendimą“, – tikino R. Žemaitaitis.

Iškilus klausimui, ar tokį pasiūlymą svarstytų, jei premjerė būtų ne socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, „Nemuno aušros“ lyderis teigė, kad tai priklausys nuo situacijos.

„Sunku pasakyti. Neskubėkime, dar šią savaitę kažkas išaiškės. Kitą savaitę turės atsisakyti Seimo nario mandato, tiems, kam reikia. Tai mes situaciją ir pamatysime“, – paklaustas ar tokios pozicijos laikytųsi, jei premjeru taptu Gintautas Paluckas, teigė jis.

Nežada keistis ir atsiprašyti už pasisakymus

Po pirmojo Seimo rinkimų turo ėmus diskutuoti, ar R. Žemaitaičio retorika švelnėja, pats politikas sako savo elgesio keisti neketinantis.

„Šiandieną susitiksiu su prezidentu, bus proga išsisakyti ir pasakyti, kokius lūkesčius jis turi mums, kaip politinei partijai, ką jis galvoja apie mūsų politinę organizaciją“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

„Manęs nelabai gali kažkas pakeisti. Deja, Remigijus yra toks, koks yra ir visi mane žinote – tiesmukiškas, paprastas ir visada sakantis tą, ką galvoja, nors reikėtų patylėti kartais“, – akcentavo jis.
Balandį Konstitucinis Teismas konstatavo, jog tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Visgi, pats „Nemuno aušros“ lyderis kartoja, kad jis kalbėjo ne apie žydų tautą, todėl už pasisakymus atsiprašyti neketina.

„Gerbkime gyventojų išsakytą poziciją, mes esame trečia politinė jėga. Tie, kurie labai nori, kad aš atsiprašyčiau KGB ar NKVD – siūlyčiau rezultatus pažiūrėti ir, matyt, tada žinos kas ir kaip yra“, – akcentavo jis.

A. Širinskienė: jeigu Vyriausybei vadovautų ne V. Blinkevičiūtė, būtų keista

Socialdemokratų lyderei Vilijai Blinkevičiūtei aiškiai nepasakant, ar imtųsi vadovauti Ministrų kabinetui, „Nemuno aušros“ atstovė Agnė Širinskienė sako, jog politikės sprendimą atsisakyti šios pozicijos laikytų keistu ir mažinančiu rinkėjų pasitikėjimą.

„Būtų labai keista, jeigu ponia Blinkevičiūtė atsisakytų to įsipareigojimo, kuris kaip ir sklandė ore, kuomet vyko rinkimai, (...) ji buvo tą įvardijusi. Vienas dalykas – tai tikrai motyvavo socialdemokratų rinkėjus suteikti didesnį pasitikėjimą“, – pabrėžė A. Širinskienė.

Politikė V. Blinkevičiūtės retoriką taip pat vertino kaip „po rinkimų vykstantį susimėtymą“, tačiau ragino kadencijos pradžioje nekurti Vyriausybės krizės.

„Naujos centro kairės darbą pradėti nuo Vyriausybės iš esmės krizės nebūtų pati geriausia idėja. Tai, matyt, lemtų ir žmonių pasitikėjimą ta Vyriausybe. Tai aš linkėčiau tuos pažadus įgyvendinti“, – pabrėžė A. Širinskienė.

Tuo tarpu „Nemuno aušros“ pirmininkas teigė neįsivaizduojantis, kaip V. Blinkevičiūtė ir patys socialdemokratai galėtų paaiškinti sprendimą nesiimti vadovauti Ministrų kabinetui.

„Aš neįsivaizduočiau, koks turėtų būti žmonėms paaiškinimas. Tada paaiškinimas turėtų būti kažkoks jautrus, kur kiekvienam žmogui „užimtų“ per širdį“, – tikino R. Žemaitaitis.

Anot jo, V. Blinkevičiūtės nenoras prisiimti premjerės pareigų sukeltų sunkumų ir dėl lyderystės klausimo socialdemokratų partijoje.

„Kitas yra dalykas – (sunkumai – ELTA) kaip organizacijai. (...) Jeigu jų lyderė atsisako būti premjerė, ką tai reiškia – normaliai vilkų gaujoje prasideda kova, kas bus naujas lyderis. (...) Tas, kuris bus liūtas karalius, tai jis 2027 metais ves socdemus į savivaldos rinkimus“, – pridūrė R. Žemaitaitis.

ELTA primena, kad sekmadienį įvyko antrasis Seimo rinkimų turas. Daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija – ji turės 52 vietas parlamente.

Antroje vietoje liko dabartiniai valdantieji konservatoriai su 28 mandatais, trečioje vietoje esanti „Nemuno aušra“ gaus 20 vietų parlamente.

Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 14 mandatų, Liberalų sąjūdis su 12 ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 8 vietomis parlamente.

Į parlamentą taip pat pateko trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai – Jaroslav Narkevič, Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski. Pirmą kartą Seime atsidūrė ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica. Mandatą gavo ir „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Artūras Zuokas, save išsikėlę Viktoras Fiodorovas ir Vitalijus Šeršniovas.

Pakartotinio balsavimo metu prie balsadėžių išreikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų.