Salantų miesto šventė – vienas kitam dovanoto bendruomeniškumo stebuklas

Visi dirbo sutelktai

„Tai, ką padarėme, sukūrėme, – viso Salantų kultūros centro kolektyvo darbas ir idėjos, svarios pagalbos sulaukėme ir iš Salantų seniūnijos. 

Per šventę pamatėme, ką gali nuveikti ypač susitelkusi bendruomenė“, – kalbėjo šventės organizatorius Salantų kultūros centro direktorius Aurimas Rapalis.

Jis prisipažino: nė patys nesitikėję, kad meninė šviesų projekcija „Apšviesta istorija: Salantai“ miesto centre ir dvaro parke, naktinis pasivaikščiojimas po Salantus „Tyliai švytintis miestas, garsiai kalbanti istorija“ su Salantų istorijos tyrėju Pauliumi Vaniuchinu ir muziejininke Ingrida Šilgalyte sulauks šitiek dėmesio. 

„Daug nekalbėdami pasvarstėme – gal susirinks kelios dešimtys žmonių. Ką jūs! Susirinko keli šimtai“, – A. Rapalis tvirtino, kad vakaro koncertai, nepaisant liūčių, irgi praėjo su išskirtine gausa žiūrovų – šventės organizatorių skaičiavimu, juose dalyvavo apie 6 tūkst. žmonių.

„Liūties kliuvo ir sportininkams – futbolininkams, tinklinio žaidėjams, krepšininkams. Pastariesiems pavyko persikelti į patalpas – gimnazijos sporto salę. 

Tačiau, nepaisant gamtos diktuojamų iššūkių, jautėsi labai šventiška nuotaika“, – pavykusiu renginiu, dalyvių gausa ir patirtu vienas kitam dovanoto bendruomeniškumo stebuklu pasidžiaugė A. Rapalis.

Salantų seniūnė Jolanta Ažondenienė neslėpė: prieš šventę buvo daug ir intensyvaus darbo. „Viskas buvo svarbu – ir šaligatvius, gatves nušluoti, gėlynus nuravėti, žolę nupjauti. 

Savaitę tvarkėme parką – jis gi koks didžiulis, savaitę – miesto teritoriją. Išmanymo pareikalavo techniniai sprendimai – reikėjo pamąstyti, kaip paruošime prieigas prie elektros energijos meninei instaliacijai centrui ir parkui apšviesti, scenoms pastatyti“, – darbus vardino Salantų miesto seniūnė, akcentuodama, kad miesto švara ir tvarka, be seniūnijos darbuotojų, pasirūpino 10 šalpos gavėjų. 

Ir, regis, kai jau viskas buvo padaryta, prilijo tiek, kad šepečiais teko šalinti balą ties bažnyčia, kur vyko šventės atidarymas, buvo sakomos sveikinimo kalbos ir savo krašto žmonėms smagiai šoko Salantų kultūros centro vyresniųjų tautinių šokių kolektyvas „Salanta“, vadovaujamas Martyno Kazlauskio.

Panoro pažinti vieni kitus

Puikią šventės atmosferą kūrė ir patys salantiškiai: šypsenos, pasisveikinimai, nuoširdūs apsikabinimai, paplepėjimai rodė, kaip visi vienas kito yra pasiilgę, kaip smagu pasimatyti giminaičiams, pažįstamiems, kaimynams. 

Salantiškių minioje – ir būrys generalinio šventės rėmėjo „Vikenco AS“ – Aukros mieste Norvegijoje apie 50 metų gyvuojančios lašišinių žuvų apdorojimo įmonės – atstovų, kurie save kaip svečius identifikavo vilkėdami baltais marškinėliais su įmonės logotipu. 

Įmonės padalinio Salantuose vadovas Nerijus Žvinklys teigė, kad į Lietuvą ir Salantus atvykusių 40 norvegų delegacija vainikavo 20 metų trunkančią bendrystę. 

„Pats laikas kolegoms norvegams pamatyti, kaip gi atrodo ta Lietuva, Salantai, iš kur žmonės atvyksta dirbti į Aukroje veikiančią žuvies apdorojimo įmonę. 

Tarp atvykusiųjų nemaža dalis niekada nėra buvę Lietuvoje, tad labai stengėmės jiems daug ką parodyti, supažindinti su mūsų tradicijomis ir istorija“, – kalbėjo jis.

Norvegams čia, Salantuose, įspūdį ypač paliko bažnyčia. „Kokia ji didelė“, – stebėjosi jie. Dar labiau turėjo nustebti, pamatę ne tik bažnytinę Porciunkulės atlaidams skirtą tradicinę procesiją, bet ir tą gausą tikinčiųjų, kurie savo dvasinės šventovės neaplenkė per svarbiausią metų įvykį.

Svečiams taip pat buvo surengta edukacijų, ekskursijų, jie vaišinosi tradiciniais mūsų krašto valgiais. Vienas svarbiausių akcentų – pažintinis vakaras, kuriame dalyvavo „Vikenco AS“ darbuotojai – buvę, esami ir galbūt būsimi. 

Buvo matyti, kad kai kurie susitiko, bendravo ir dieną, šventinėje minioje atpažinę vienas kitą. Įmonėje Aukroje dirba 350 žmonių, ir didžioji dalis – apie 200 – yra lietuviai. „Mes turime vieni kitus pažinti, kad galėtume darniai dirbti ir vystyti verslą“, – kalbėjo N. Žvinklys.

Jo pastebėjimu, apie 3–4 tūkst. gyventojų turintis Aukros miestas taip pat turi savo švenčių tradiciją, skatina ir puoselėja bendruomeniškumą.

Norėdami kuo smagiau pristatyti įmonę „Vikenco AS“, įmonės atstovai surengė spėjimų loteriją – kiek gi galėtų sverti neskrosta lašiša. Salantiškiai žaidime dalyvavo gausiai, o atspėjusiojo laukė dovana – įmonėje gaminama rūkytos lašišos filė.

„Viskas slypi žuvies viduriuose, – šypsojosi N. Žvinklys. – Įmonės darbuotojai iš patirties labai greitai gali nuspėti, kiek sveria skrosta žuvis. O čia štai ant ledo paguldyta neišdarinėta lašiša gali labai greitai suklaidinti ir patyrusį darbuotoją.“

Padėkos už indėlį kuriant bendruomenės gerovę

Įmonei „Vikenco AS“ už svarų ir reikšmingą indėlį remiant kultūrines iniciatyvas Salantuose, už finansinę paramą renginiams ir nuoširdų prisidėjimą prie vietos bendruomenės kultūrinio gyvenimo puoselėjimo buvo įteikta rajono mero Antano Kalnius pasirašyta padėka.

Simbolinę dovaną – šviežio medaus, simbolizuojančio bendrystę, ir knygą apie Kretingos rajoną svečiams iš Norvegijos padovanojo ir Salantų kultūros centro direktorius A. Rapalis, albumas, pristatantis Aukros miestą, liko ir Salantuose. 

Taip buvo užtvirtinta 20 metų besitęsianti lietuvių ir norvegų bendrystė.

Rajono mero padėkos už neatlygintiną, nuoširdžią ir visokeriopą pagalbą, nuolatinį palaikymą gražinant ir puoselėjant Salantų miestą buvo įteiktos uždarosios akcinės bendrovės „Salantų granitas“ vadovui Stanislovui Bružui, už iniciatyvą, kūrybiškumą ir atsakingą požiūrį į Atgimimo ąžuolyno erdvės atnaujinimą, įveiklinimą ir pagyvinimą – salantiškei Ievai Rimkutei.

Mero padėkas įteikė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė.

Padėkos Salantų miesto seniūnės J. Ažondenienės vardu buvo įteiktos: už padovanotas daugiametes gėles Salantų viešoms erdvėms papuošti – Stasei Sendrienei, Ramunei Žiobakaitei, Onai Gikarienei, Linai Stanienei, Zitai Baikienei, Aldonai Songailienei; už padovanotą Kalėdų eglę – Justinui Bertašiui; už pagalbą technika ir kitu inventoriumi – Irmantui Mačerniui; už pagalbą atnaujinant akmenines miesto teritorijoje esančias informacines plokštes – Juozui Žilinskiui.

„Šie žmonės prie miesto gražinimo prisideda neatlygintinai. Vieni atsišaukia, kai patys paprašome tos pagalbos, kiti – patys pasisiūlo. Tai vertinčiau kaip sąmoningumą ir pilietiškumą, kas sujaudina ir įkvepia stengtis dar labiau. 

Taip įgyjame sparnus didesniems darbams ir projektams, kadangi žinome – mus palaikys. Tyliai krašto gyventojų atliekami darbai kuria ryšį tarp žmonių, ir tai yra neįkainojama. Džiaugiamės ir didžiuojamės jais“, – kalbėjo J. Ažondenienė.

Šventinio Salantų miesto savaitgalio šeštadienį mieste vyko ir sporto varžybos „Porciunkulių taurė 2025“. Varžėsi futbolininkai, krepšininkai, tinklininkai – visi I–III vietų laimėtojai buvo apdovanoti seniūnės taurėmis ir medaliais. 

O Salantų stalo tenisininkai intensyviai žaidžia organizuodami turnyrus, atstovaudami įvairaus lygio šalies stalo teniso varžybose ir turnyruose. Susumavusi bendrus rezultatus, seniūnija išrenka visų metų perspektyviausius žaidėjus. 

Jais tapo ir seniūnės taurėmis buvo apdovanoti: I v. – Mantas Macius, II v. – Robertas Bertašius, III v. – Karolis Jonauskas.

Salantų kultūros centro direktorius A. Rapalis padėkas įteikė: Sigitui Vyšniauskui; sporto klubui „Salantų Salantas“ ir klubo prezidentui Marijui Staponkui – už bendradarbiavimą, nuoseklią veiklą populiarinant sportą Salantuose ir aktyvų dalyvavimą bendruomeniniuose renginiuose; klubui „Bičiuliai“ ir jos vadovei Veltai Drungilienei – už svarų indėlį telkiant vyresnio amžiaus žmones, už aktyvios ir bendruomeniškai reikšmingos veiklos organizavimą; 

Vitai Beniušienei – už nuoširdų atsidavimą šokiui ir šokio bendruomenei, už linijinių šokių puoselėjimą ir populiarinimą Salantuose, už grupės „Mozaika“ veiklos koordinavimą; Salantų medžiotojų klubui ir vadovui Artūrui Rozgui – už pagalbą, geranoriškumą ir drauge kuriamą tarptautinį gyvosios istorijos festivalį KURŠĒ ONT IMBARIES; 

Veitų šeimai – už atvertus Salantų dvaro rūsius; Lietuvos ir Norvegijos UAB „Nokvėja“ ir direktoriui Raimundui Preibiui – už svarų ir reikšmingą indėlį remiant kultūrines iniciatyvas, už finansinę paramą renginiams ir nuoširdų prisidėjimą prie bendruomenės kultūrinio gyvenimo puoselėjimo.

Salantiškius pagerbė ir sveikinimo žodžius, be administracijos direktorės V. Preibienės, išsakė Seimo narė Violeta Turauskaitė, rajono Tarybos nariai Justė Stonkutė, Dalia Bieliauskienė, Vitalija Valančiutė, Giedrius Petreikis, Kretingos ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas. 

Visi jie išsakė viltį, kad Salantų krašte užgimusios tradicijos bus tęsiamos ir toliau, kad Salantai – ypač stipri bendruomenė, sau per Porciunkulę ir miesto šventę padovanojusi didžiausią dovaną – bendrystę.