Seimas ir vėl pamalonino save: teks sumokėti ir už politikų mokslą, ir keliones paspirtuku

Pradėjus švelninti pusmetį šalyje trunkantį karantiną politikai irgi nusprendė save paglostyti – Seimo valdyba plačiau atvėrė parlamentinei veiklai skiriamų lėšų aruodą.

Trečiadienį posėdžiavusi Seimo vadovybė po ne vieną mėnesį užtrukusių audringų diskusijų patvirtino naują parlamentinei veiklai skiriamų lėšų naudojimo tvarką.

Nuo šiol Seimo nariai turės dar daugiau galimybių, kur išleisti parlamentinei veiklai skiriamus pinigus, kurių kiekvienas per mėnesį gali gauti kiek daugiau nei 1,2 tūkst. eurų.

Seimo valdyba apsisprendė, kad šiuos pinigus parlamentarai galės išleisti ne tik ekspertinėms išvadoms ar dokumentų vertimui į užsienio kalbą, bet ir mokytis užsienio kalbų arba tobulinti kitus savo gebėjimus.

Pas rinkėjus – paspirtuku

Parlamentarams nuo šiol už savo pinigus taip pat nebereikės nuomotis dviračių bei paspirtukų, iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų jie galės atsiskaityti ir už trumpalaikę automobilio nuomą.

Iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų bus galima kartą per kadenciją sumokėti už biuro remontą, apdrausti šias patalpas, taip pat – nuomotis patalpas, reikalingas susitikimams su rinkėjais.

Beje, Seimo nariai iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų galės susimokėti ir už prieigą prie mokamų duomenų bazių. Kalbama esą ši paslauga buvo ypač aktuali landumu garsėjančiai valstietei Agnei Širinskienei.

Tarp Seimo valdybos patvirtintų naujovių – galimybė įsigyti telefonus, kompiuterius bei programinę įrangą, kurią iki šiol buvo leidžiama tik nuomotis.

Tiesa, šiuos pirkinius parlamentarams reikės planuoti iš anksto – likus metams iki kadencijos pabaigos kompiuterius ir kitą techniką bus galima įsigyti jau tik už savo pinigus.

Neleis išeiti su skolų kupra

Beje, Seimo valdyba nusprendė, kad tie parlamentarai, kurių įgaliojimai bus pripažinti nutrūkusiais, privalės grąžinti visas lėšas už paslaugas, už kurias sumokėta iš anksto.

Likus dienai iki netenkant mandato, politikai taip pat privalės atsiskaityti už panaudotas lėšas ir grąžinti į jų banko sąskaitas pervestą nepanaudotų lėšų likutį.

Tiesa, naują tvarką rengusiai darbo grupei vadovavęs Seimo vicepirmininkas valstietis Jonas Jarutis tikino neturįs duomenų, kad anksčiau būtų kilę kokių nors problemų dėl atsiskaitymo.

Iš Seimo šią kadenciją jau pasitraukė du milijonieriai – valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis ir Antanas Guoga. Pastarasis pranešė, kad traukiasi iš Seimo ir išvyko į Dubajų, todėl šiais metais parlamentinei veiklai neišleido nė cento.

Bet pernai milijonierius nespjovė į biudžeto lėšas – už jas pirko suvenyrus, viešosios informacijos rengėjų paslaugas, įvairias kanceliarijos prekes.

Anot J.Jaručio, pernai iš Seimo pasitraukęs R.Karbauskis parlamentinei veiklai skirtų lėšų esą nenaudojo. „Kiek man žinoma, jis tų pinigų neėmė.

Nežinau, ar yra buvę atvejų, kad Seimą paliekantys politikai vengtų atsiskaityti.

Gali būti, kad Seimo kanceliarija nutarė apsidrausti“, – svarstė valstietis.

Nereikės pateikti sąskaitų 

Tiesa, vienur sugriežtinusi buvusią tvarką, kitur Seimo valdyba ją liberalizavo.

Antai nuo šiol parlamentarai neprivalės išsamiai atsiskaityti už tai, kam įsigijo knygų, gėlių ar suvenyrų.

Iš buvusios tvarkos taip pat išbrauktas punktus, pagal kurį buvo reikalaujama, jog Seimo nariai pateiktų dokumentus, įrodančius, į kokią transporto priemonę už mokesčių pinigus buvo pilamas kuras, apmokėtos jos remonto, techninio aptarnavimo ar draudimo išlaidos.

Bus mažiau gėda?

Komentuodamas, kodėl mokesčių mokėtojai turėtų sumokėti ir už parlamentarų mokslus, J.Jarutis aiškino, jog toks buvęs kolegų pageidavimas. „Toks poreikis buvo išreikštas ir valdyba tam neprieštaravo“, – paaiškino Seimo vicepirmininkas.

Už mokesčių mokėtojų pinigus apmokamiems įvairiems Seimo narių kvalifikacijos kėlimo kursams neprieštarauja ir kitas opozicijos atstovas Andrius Mazuronis.

Darbo partijos frakcijai priklausantis parlamento vicepirmininkas prisiminė, kad tuo metu, kai vadovavo Lietuvos delegacijai NATO parlamentinėje asamblėjoje, kai kurie jos nariai ne tik nesugebėdavo perskaityti pranešimų angliškai, bet ir susikalbėti prie pietų stalo.

Tai – daug didesnė gėda, nei mokytis užsienio kalbą už mokesčių mokėtojų pinigus.

"Tiesa, yra nuomonių, kad Seimo nariai ją turėtų mokėti jau prieš ateidami į Seimą“, – svarstė A.Mazuronis.

Užmojai buvo didesni

Tiek A.Mazuronis, tiek J.Jarutis pripažino, kad iš pradžių parlamentinių lėšų naudojimo tvarką kibusių revizuoti Seimo frakcijų užmojai buvo dar didesni.

Ypač daug ginčų kėlė pasiūlymas iš dalies apmokėti vadinamųjų varomų elektromobilių nuomą. „Šio siūlymo atsisakyta nenorint dar labiau kaitinti visuomenės“, – sakė A.Mazuronis.

J.Jarutis teigė, kad taip pat buvo siūloma leisti iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų atsiskaityti už viešbučius, maitinimą per renginius. „Bet dėl to nebuvo bendro sutarimo, todėl šių siūlymų atsisakyta“, – sakė Seimo vicepirmininkas.

Išlaidavo ir per karantiną

Nepaisant jau nuo praėjusių metų lapkričio trunkančio karantino, per kurį ribojami ir Seimo narių susitikimai su rinkėjais, jų išlaidos parlamentinei veiklai nemažėjo.

Kaip rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos duomenys, per tris šių metų mėnesius politikai išleido daugiau kaip 275 tūkst. eurų. Tai tik 20 tūkst. mažiau, nei tuo pat metu pernai.

Per tris mėnesius parlamentarai įvairiai veiklai galėjo išleisti po 3,5 tūkst. eurų. Tiek pinigų nurodė išleidę parlamentarai Petras Gražulis ir Justas Džiugelis.

Dar kelios dešimtys Seimo narių karantino metu išleido daugiau kaip 3 tūkst. eurų. Tradiciškai parlamentinei veiklai skirtų lėšų nenaudojo premjerė Ingrida Šimonytė, Užsienio reikalų ministerijai vadovaujantis konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, kai kurie kiti ministrai.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder