Seimo kancleris poreikio pokyčiams nemato: parlamentarai turi žinoti, kaip elgtis susidūrus su seksualiniu priekabiavimu

„Manau, kad Seimo nariai yra per daug aukšto lygio žmonės, jog nežinotų, kur reikia kreiptis ir kaip suvaldyti tokias situacijas. 

Jeigu jau yra problema, jie turi visas galimybes, tikrai žino, kaip pranešti ir kaip reaguoti. Bent jau turėtų būti daugiausia žinantys“, – trečiadienį Eltai teigė A. Stončaitis.

„Tačiau, jeigu Seimo valdyba išreikštų tokį poreikį, tai organizuoti, realizuoti, pasitarus su Lygių galimybių kontrolieriumi, įvairias priemones yra įmanoma“, – akcentavo jis.

Taip pat, pažymi A. Stončaitis, dėl seksualinio priekabiavimo ar kito panašaus elgesio kol kas nesikreipė ir Seimo kanceliarijos darbuotojai.

„Pačioje kanceliarijoje tikrai yra veikiantis mechanizmas, visuomet užtikrinamas anonimiškumas. Ne tik dėl priekabiavimo, bet ir dėl, pavyzdžiui, mobingo atvejų reaguojama. 

Aišku, viską reikia vertinti, bet, manau, šiuo metu sistema yra rimta ir efektyvi“, – tikino parlamento administracijos vadovas. 

„Nuolat perkame konsultacines paslaugas ir tai žadame tęsti. Dėmesys tam tikrai skiriamas pakankamas“, – pridūrė jis. 

A. Norkienė: kiekviena moteris darbe privalo jaustis saugiai

Panašios pozicijos laikosi ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė, anksčiau teigusi, jog šios parlamento kadencijos etikos sargai jau nebeturi įgaliojimų aiškintis I. Kačinskaitės-Urbonienės patiektą istoriją. 

Politikė sutinka, kad kiekviena moteris darbo aplinkoje privalo jaustis saugiai, tačiau papildomų iniciatyvų būtent dėl Seimo narių elgesio, jos manymu, imtis nėra reikalo.

„Seimo narys yra toks pats pilietis. Išskirtinių sąlygų nėra. Todėl, manau, kad kažkokių naujų, papildomų dalykų būtent dėl Seimo narių tikrai nėra poreikio inicijuoti“, – Eltai sakė A. Norkienė, paklausta, kaip vertina Lygių galimybių kontrolierės trečiadienį pasiūlytas galimas priemones panašių atvejų užkardymui.

„Mūsų (Seime dirbančių moterų – ELTA) teisės yra tokios pačios kaip ir bet kurių moterų, kurios savo darbo kolektyve turi vyrų“, – akcentavo ji. 

Trečiadienį Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė teigė, kad I. Kačinskaitės-Urbonienės liudijimai politikams galėtų būti gera pamoka. Anot jos, Seimo kanceliarija turėtų padaryti išvadas ir inicijuoti pokyčius. 

B. Sabatauskaitės manymu, siekiant išsiaiškinti tokio elgesio paplitimą ir parlamentarų žinias, kaip reaguoti panašiose situacijose, Seime galėtų būti inicijuojamos konfidencialumą užtikrinančios apklausos, derėtų peržiūrėti egzistuojančius mechanizmus. 

Be to, anot jos, išreikšti aiškią poziciją dėl taikomos nulinės tolerancijos smurtiniam elgesiui turėtų ir kiekviena politinė partija.

ELTA primena, kad buvusi parlamentarė I. Kačinskaitė-Urbonienė delfi.lt laidoje „Kasdienybės herojai“ užsiminė praėjusios kadencijos metu Seime patyrusi seksualinį priekabiavimą. Nors nederamai besielgusio kolegos pavardės politikė įvardinti nenori, anot jos, šis žmogus bendroje „darbiečių“ frakcijos veikloje nedalyvavo.

„Buvo vienas kolega, kurio veiksmai virto į tam tikrą priekabiavimą – ir žodžiais, ir ne tik. Pirmiausia, aišku, buvo kažkokios tai replikos, kad „būtų labai įdomu tave pamatyti iš priekio“, „o gal net visą“. 

Galiausiai tai baigėsi ir fiziniais prisilietimais, kažkokias netikėtais užklupimais prie tos nugaros. Tas buvo labai nemalonu, kėlė nerimą, baimę“, – Eltai teigė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Tačiau, pasak politikės, maždaug po mėnesio kolegą dėl tokio nederamo elgesio ji griežtai įspėjo ir tokie nepriimtini veiksmai baigėsi.