Seimo nariai priėmė sprendimą įpareigoti desovietizacijos komisiją tęsti darbą

Prasidėjus nesutarimams ir desovietizacijos komisijai sustabdžius darbą, pastarąją nuspręsta įpareigoti tęsti veiklą. 

Tuo metu LGGRTC iš socialinių tinklų ir internetinio puslapio turės pašalinti konfliktą sukėlusias tiesiogines transliacijas ir ateityje tokių iniciatyvų imtis tik gavus desovietizacijos komisijos pritarimą.

Kaip skelbta anksčiau, praėjusią savaitę vykusiuose desovietizacijos komisijos posėdžiuose LGGRTC vykdė pilotines transliacijas, kuriomis dalinosi su akredituotais žurnalistais. Dėl šios iniciatyvos supykę komisijos nariai nusprendė laikinai sustabdyti darbą.

Seimo komisijos pirmininkė Jurgita Šiugždinienė tikino, jog dėl desovietizacijos komisijos narių pareiškimo kreipėsi į parlamento Teisės departamentą. 

Pastarojo vertinimu, posėdžiai negali būti viešai transliuojami, o protokolai skelbiami tik nuasmeninus komisijos narių duomenis. Teisės departamentas taip pat pabrėžė, kad už komisijos darbo viešinimą atsakingas LGGRTC. 

Posėdžio metu taip pat nuspręsta pasiūlyti Nacionaliniam saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) peržiūrėti ir aiškiau reglamentuoti darbo viešinimo procedūrą numatančias nuostatas.

Pats LGGRTC be esamų įrašų pašalinimo bus įpareigotas dėl tiesioginių transliacijų tartis su desovietizacijos komisijos pirmininku Vitu Karčiausku. 

Savo ruožtu pats V. Karčiauskas turės laiku informuoti centrą apie galimybę transliuoti tiesiogiai.

Pats desovietizacijos komisijos pirmininkas teigė, kad posėdį ketinama daryti rugsėjo viduryje.

„Ar būtų buvęs Seimo posėdis, ar ne, vis vien tarpusavyje tarėmės dėl galimo posėdžio datos. Planuojame daryti apie rugsėjo vidurį, nes tikimės, kad tada situacija jau bus išsisprendusi“, – Eltai teigė V. Karčiauskas.

Dėl V. Karčiausko pareiškimų LGGRTC neatmeta galimybės kreiptis į teisėsaugą

LGGRTC vadovaujantis Arūnas Bubnys neatmeta, kad dėl V. Karčiausko pareiškimų gali tekti kreiptis į teisėsaugą.

„Komisijos pirmininko sukelta isterija, sabotažu, darbu Maskvai klaidina visuomenę. Dėl pareiškimų, kad centro vadovybė tarnauja Maskvai kreipsimės į teismą. 

Jeigu nesulauksime viešo atsiprašymo ir tokių teiginių paneigimo. Centrui yra daroma reputacinė žala“, – posėdžio metu kalbėjo A. Bubnys.

„Komisijos pirmininkas posėdžio išvakarėse buvo įspėtas, kad bus daromas posėdžio įrašas, kad bus daroma pilotinė transliacija, kad bus įleidžiami tik akredituoti žurnalistai“, – akcentavo jis.

Desovietizacijos komisija tikina apie transliacijas nežinojusi

Posėdyje dalyvavusi LGGRTC vyresnioji patarėja Aurelija Juodytė tikino, kad iš desovietizacijos komisijos pirmininko V. Karčiausko negavo jokio atsakymo dėl posėdžių transliavimo.

„Sprendimai labai greitai apauga gandais ir tampa melagienomis, kad jie kuo greičiau galėtų prieiti prie pirminio šaltinio ir patikrinti. Nesusipratimai dėl Salomėjos Nėries pažymos. 

Pats komisijos pirmininkas netolygiai paskirsto informaciją žiniasklaidos priemonėms, jis suteikia ją tik tiems žurnalistams, kurie susisiekia su juo asmeniškai.  

Transliacija nebuvo vieša, prie jos buvo prisijungę viso labo trys žurnalistai. Iš komisijos pirmininko mes negavome nei sutikimo, nei nesutikimo“ , – parlamentarams dėstė A. Juodytė. 

Visgi, nuotoliniu būdu prisijungęs V. Karčiauskas kartojo, kad apie siekį transliuoti posėdžius jis informuotas nebuvo.

„Nebuvau nei aš, nei komisijos nariai supažindinti. Meluojate, jūs meluojate. Apie transliaciją nebuvo nei pusės žodžio net ir pradžioje. 

Yra nenormalu, kai niekas nieko nežino ir mes toliau posėdžiavome nežinodami, kad buvo transliuojama“, – akcentavo jis, tačiau į tokį teiginį atsakyta, kad informacija buvo siųsta darbiniu elektroniniu paštu nors tai buvo paskutinė V. Karčiausko darbo diena LGGRTC.

Kaip skelbta anksčiau, praėjusią savaitę klausimus svarstyti turėjusi vadinamoji desovietizacijos komisija stabdo darbą. 

Pasak komisijos pirmininko Vito Karčiausko, pasipiktiną komisijos nariams sukėlė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) iniciatyva transliuoti posėdžius. Dėl kilusio nepasitikėjimo centro veikla komisijos nariai nusprendė kreiptis į Seimą.

Siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą, LGGRTC dar trečiadienį darė pilotinę posėdžio transliaciją. Anot centro, posėdžių viešinimą numato pernai birželį priimtas Seimo nutarimas. Visgi, jam įpusėjus komisijos pirmininkas nurodė nutraukti transliaciją. Analogiška situacija įvyko ir ketvirtadienį.

Anot V. Karčiausko, po šio įvykio jam vos pavyko atkalbėti komisijos narius neatsistatydinti.

Desovietizacijos komisija į Seimą kreipėsi ketvirtadienį. Pareiškime inicijuotos transliacijos vadinamos „provokacija“ ir teigiama, kad kol nebus išsiaiškinti jos tikslai, komisija stabdo savo veiklą.

„Priešiškos valstybei jėgos gali naudoti šias diskusijas, duomenis, sprendimo priėmimo mechanizmą, individualių narių nuomones prieš valstybę, atskiras institucijas ir atskirus komisijos narius (dėl darbo su šiais klausimais jau yra persekiojami Lietuvos piliečiai). 

Komisija laiko tai šiurkščiu Bendrojo asmens duomenų apsaugos reglamento pažeidimu ir įrankiu galimam komisijos narių persekiojimui įteikimu“, – rašoma pareiškime, kurį pasirašė visi komisijos nariai.

Kreipimasis adresuotas Seimui, jo valdybai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, Žmogaus teisių komitetui ir Laisvės kovų ir valstybinės atminties komisijai.